Čia karališkosios šeimos atstovą lydėjo Lietuvos Respublikos ambasadorius Belgijos Karalystėje Gediminas Varvuolis, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ambasadorius Lietuvoje Konradas A. Brušas (Conrad A. Bruch), kiti aukšti pareigūnai ir verslininkai. Nuo oficialaus Valdovų rūmų muziejaus atidarymo pradžios tai jau trečiasis karališkosios dinastijos atstovo vizitas – kiek anksčiau šia lankėsi Danijos princas Frederikas ir Švedijos karališkoji pora karalius Karlas XVI Gustavas (Carl XVI Gustaf) su karaliene Silvija.
„Liuksemburgo didžiojo kunigaikščio vizitas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje turi ir istorinių giminystės sąsajų. Šis valdovas kildinamas iš vokiškos Nasau (Nassau) dinastijos ir yra artimai susigiminiavęs su Nyderlandų, Belgijos, Ispanijos, Danijos, Švedijos, Portugalijos, Italijos, Prancūzijos, Bavarijos, Prūsijos ir kitomis Vokietijos karališkosiomis bei kunigaikštiškomis šeimomis. Būtent per savo vokiškuosius giminaičius Liuksemburgo didysis kunigaikštis ir turi tolimų giminystės ryšių su lietuviškąja Gediminaičių-Jogailaičių dinastija“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, supažindinęs karališkosios šeimos atstovą su atkurtais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmais ir jų istorija.
Apie Lietuvos ir Liuksemburgo ryšius byloja ir kiti istoriniai faktai. Su Nasau dinastijos kunigaikščiais politinius, ekonominius, kultūrinius ir meninius ryšius aktyviai palaikė Lietuvą ir Lenkiją valdžiusios Vazų dinastijos valdovai, kurie iš Nyderlandų ir Belgijos į Vilnių gabeno ne tik dailės kūrinių, bet ir marmuro, skirto Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos puošybai. O garsūs Nyderlandų ar Šiaurės Vokietijos dailininkai, tokie kaip Rembrantas (Rembrandt), Antonis van Deikas (Anthonis van Dyck), Jakobas Jordansas (Jacob Jordaens) ir kiti, savo šedevrus dažnai tapė ant ąžuolinių lentų, atvežtų iš Lietuvos bei kaimyninių kraštų.
Yra žinoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza lankėsi, o vėliau palaikė gana artimus ryšius ir su Parmos-Pjačencos kunigaikščiais Farneziais (Farnese), kurių tolimas giminaitis taip pat yra šiandieninis Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henrikas. Tad Valdovų rūmų muziejuje Jo Karališkąją Didenybę taip pat sudomino kunigaikščiams Farneziams dirbusio dailininko Lionelio Spados (Lionello Spada) paveikslas „Ludovisi koncertas“ bei pasakojimas apie tai, kad Lietuvos ir Lenkijos valdovo Vladislovo Vazos operos pomėgiui įtakos turėjo ir Parmos teatre jam specialiai pastatytas spektaklis.
Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henrikas greta kitų titulų turi ir Dyco (Dietz) grafo titulą. Todėl jam taip pat buvo labai įdomu pamatyti Valdovų rūmų muziejaus rinkiniuose saugomą jo tolimo giminaičio Fryzijos vietininko kunigaikščio Vilhelmo Frydricho iš Nasau-Dyco dinastijos portretą, kurį muziejui padovanojo akademikas Algimantas Miškinis.
Liuksemburgo didysis kunigaikščio vizitas Valdovų rūmuose užtruko ilgiau nei planuota. Karališkosios šeimos atstovas itin nuoširdžiai bendravo su muziejaus darbuotojais ir džiaugėsi sužinojęs, kad Valdovų rūmų muziejus palaiko ryšius su Liuksemburgo nacionaliniu istorijos ir dailės muziejumi, su juo keičiasi leidiniais, ikonografija, informacija, konsultuojasi aktualiais muziejininkystės klausimais. Atsisveikindamas Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henrikas pasirašė Valdovų rūmų muziejaus svečių knygoje.
Tai ne pirmas Liuksemburgo didžiojo kunigaikščio vizitas Lietuvoje ir atkurtuose Valdovų rūmuose. 2003 m. vykusio vizito metu jis kartu su žmona Marija Terese dalyvavo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų sukakties šventėje.
