Aštuntas pagal dydį Lenkijos miestas Bydgoščius pasitiko švelniu rudens oru, o koncerto popietę išsigiedrijo ir sušilo lyg vasarą. Turintis kiek daugiau gyventojų nei mūsų Kaunas, Kujavijos Pamario vaivadijos sostinė Bydgoščius (Brombergas) amžiams bėgant daugiau priklausė Vokietijai nei Lenkijai: čia gausu raudono mūro gotinių ir neogotinių, neobarokinių bažnyčių, daug įmantrios architektūros secesinių pastatų.
Įvairiuose pasakojimuose apie šį miestą pirmiausia minima bydgoštiečių meilė muzikai: svarbiausi muzikinės kultūros židiniai – operos teatras (Opera nova), Muzikos akademija ir miesto pasididžiavimas – Pamario filharmonija, pavadinta kompozitoriaus, pianisto ir politiko Ignacy Jano Paderewskio vardu.
Filharmonijos rūmai iškilo 1958 metais gražiame parke, šalia trykšta fontanai ir stovi paminklas ilgamečiam jos direktoriui, tikrai Bydgoščiaus miesto muzikinės kultūros sielai Andrzejui Szwalbei. Didžiosios salės akustika puiki, tai traukia garsiausius muzikus: čia yra koncertavę Luciano Pavarotti, Arthuras Rubinsteinas, Benjaminas Brittenas, Maurizio Pollini, Kurtas Masuras, Mischa Maisky’s ir daugelis kitų garsenybių.
Beveik mėnesį trunkantis festivalis – tai 10 koncertų, kuriuose pasirodo, kaip jau minėta, patys lenkai ir jų kaimynai. Anot organizatorių, šis renginys yra pasiruošimas didžiajam jubiliejui – Lenkijos nepriklausomybės 100-mečiui 1918 metų lapkričio 11 dieną.
Lietuvių atlikėjus pasitiko pilna 920 vietų žiūrovų salė ir ypač šiltai mūsų muzikus pristatęs koncerto vedėjas Konradas Mielnikas. Išskirčiau tikrai ypatingą lenkų publiką – jautrią, nuoširdžią ir akivaizdžiai įsitraukusią į atliekamos muzikos pasaulį. Abiejų dalių pabaigoje žiūrovai plojo stovėdami ir net išsiprašė biso! Mūsų muzikų pasirodymą galima vadinti triumfališku.
Tą vakarą skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, Piotro Čaikovskio Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 b-moll, op. 23 (solistas – serbų ir amerikiečių pianistas Eugenas Indjicius, skubiai pakeitęs susirgusią Mūzą Rubackytę) ir Ludwigo van Beethoveno Simfonija Nr. 7 A-dur, op. 92 („Titaniškoji“).
Jau kitą dieną pasirodžiusioje recenzijoje Magdalena Liczkowska rašo, kad Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, energingai ir drąsiai atlikęs klasiką, tiesiog pakerėjo publiką. Vieno žymiausių Europos orkestrų, vadovaujamo Bydgoščiaus žiūrovams gerai pažįstamo, patyrusio dirigento M.Pitrėno, koncertas ilgai išliks melomanų atmintyje.
P.Čaikovskio opusas buvo atliktas meistriškai – ir orkestras, ir solistas E.Indjicius ne tik preciziškai išjautė kiekvieną garsą, bet ir pavergė savo artistiškumu. Pasaulio koncertų salių „hitas“ – L.van Beethoveno 7-oji simfonija – lietuvių muzikų atliekama suspindo tokiu grožiu, kad Bydgoščiaus publika, regis, niekaip negalėjo pasisotinti ir vis neleido atlikėjams palikti scenos. Bisui dar kartą nuskambėjo šios simfonijos II dalis (M. Liczkowskos cituojamų vertinimų pabaiga).
