Į Berlyną J.Mekas atvyko iš Kaselio, kur šį savaitgalį prasidėjo vienas įdomiausių ir įtakingiausių meno pasaulio renginių - šiuolaikinio meno paroda "Documenta", vykstanti šiame mieste kas penkerius metus. Tiesa, paskutiniosios parodos jau turi filialus ir kitose šalyse. Prieš penkerius metus jos projektai buvo surengti Afganistane, Egipte ir Kanadoje, o šiemet didžiulė paroda surengta Graikijoje, Atėnų mieste.
Atėnų "Documenta" prasidėjo balandžio 8 dieną ir vyks iki liepos 16 dienos, o Kaselio paroda publikai atidaryta šeštadienį ir lankytojų lauks iki rugsėjo vidurio.
[[ge:lrytas:lrytas:1653740]][[ge:lrytas:lrytas:1653741]]
Vokietijos lietuvių bendruomenė net sukūrė trumputį filmuką, kuriuo dalinasi internete ir socialiniuose tinkluose, pabrėždama tą faktą, kad šiemet net trys lietuvių menininkai buvo pakviesti į pačią prestižiškiausią šiuolaikinio meno parodą pasaulyje. Mat parodoje "Documenta" galima pamatyti ne tik niujorkiečių Jono Meko ar "Fluxus" judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno darbus, bet ir vilniečio Algirdo Šeškaus fotografijas.
Na, o Berlyne sekmadienį buvo pristatyta į vokiečių kalbą išversta J.Meko dienoraščių knyga „I Had Nowhere To Go“. Ji angliškai pasirodė 1991 metais, o lietuviškai šis karo metu pradėtas rašyti dienoraštis paskelbtas 2000-aisiais. Jis apima maždaug dešimties metų laikotarpį (1944–1954), o svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai.
[[ge:lrytas:lrytas:1653735]]
Kaip ir J.Meko filmuose, knygoje pasaulis sudėliotas iš atskirų fragmentų . Autorius sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais.
Pasakotojas šioje knygoje yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą.
[[ge:lrytas:lrytas:492300]]
