Audimas užkoduotas lietuvių genuose, tuo įsitikinau, kai pamačiau, kaip puikiai modernūs tautiečiai darbuojasi prie verpimo ratelio gyvojoje parodoje, nors tai jų pirmasis kartas gyvenime“, - džiaugiasi projekto įgyvendintoja ir Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos prezidentė, Indrė Rutkauskaitė.
Dvejus metus trukusio projekto derlius – Marijos Kajotienės edukacinė knyga „Siūlo kelias“ ir gyvoji paroda, kuri suteikė progą lankytojams Lietuvoje ir Norvegijoje ne tik išgirsti teoriją apie liną ir vilną, bet ir tapti dirbtuvių dalyviais bei patiems pajusti, kaip gimsta siūlas. „Prieš projektą audimą ir verpimą siejau su močiutėmis, įvairiomis staklėmis, verpimo rateliu ir kitais padargais, matytais muziejuose ar viešbučių ir restoranų interjere.
Rengdama knygą suvokiau, jog tai yra didžiulė mūsų gyvenimo ir savasties dalis. Prieš šimtą metų merginai pasakyti, kad ji nemoka austi buvo didžiulė gėda. XX amžiuje įvykęs technologijų šuolis, ištrynė mūsų žinias apie siūlo gimimą.
Dabar, žinodama senovinį tekstilės „gimimo” kelią, grįstą rankų darbu, suprantu, kiek laiko ir jėgų reikėdavo skirti, kad būtų galima pasigaminti paprastas kelnes ar marškinius, ir kaip patogiai mes gyvename dabar. Siūlo kelio pažinimas man leido atkurti ryšį su mūsų mamų mamomis. Jaučiu joms didžiulę pagarbą“, - pasakoja knygos autorė ir tarptautinio projekto įgyvendintoja M. Kajotienė.
Gyvoji paroda sugriovė mitus
Ilgai kurtas gyvasis stendas sulaukė milžiniško pasisekimo tiek Norvegijoje, kur vyko mobilios edukacinės parodos premjera, tiek ir Lietuvoje. „Projekto pradžioje šis tarptautiškumo aspektas man buvo labai svarbus. Daug vilčių dėjau į lyginamąją mokslinę studiją tarp vilnos ir lino. Tuomet atrodė, kad bus daug įdomybių, kultūrinių skirtumų, keisčiausių nematytų skirtingų rakandų, tačiau paaiškėjo, kad visi procesai ir įrankiai yra itin panašūs.
Tai kėlė klausimą, kur šio projekto „vinis“? Kai tik mobili paroda pradėjo keliauti – atpuolė visi klausimai. Klaidingai galvojau, kad be sensacingų naujienų lino ir vilnos temoje - paroda nebus įdomi. Dirbtuvių svečiai parodė, kad jau metas apie tai kalbėti ir priminti tradicijas, kurios teka naujos kartos venose“, - paaiškina Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos vykdomoji direktorė Agnė Žilinskaitė.
Parodą aplankė daugiau nei tūkstantis žmonių. Užsienio dalyviai sužinojo daugiau apie Lietuvą. Parodos dėka buvo prikeltas tradicijų išsaugojimo klausimas Lietuvoje - juk nereikia daug metų, kad žmonės pamirštų tradicijas: jaunajai kartai gyvasis stendas buvo įdomi „egzotika“. Vaikai, dažnu atveju prieš tai nematę ir nežinoję, kas tai, ypač domėjosi visų įrankių ir prietaisų veikimo principais, norėdavo patys pabandyti. „Noriu atkreipti dėmesį, kad lino dėl ekonominių ir gamtinių priežasčių Lietuvoje beveik nebeauginama, o dar ne taip seniai mūsų gimtinėje vešėjo lino laukai.
Gyvenimas keičiasi ir tampa aišku, kad senosios tradicijos nyksta daug greičiau nei kuriamos naujos“, - sako projekto įgyvendintoja A. Žilinskaitė.
„Džiaugiuosi, kad projektas įvyko, nes visi seminarų ir gyvojo stendo lankytojai vieningai dėkojo už galimybę prisiliesti prie savo istorijos. Tam, kad judėtume pirmyn – reikia atminti, kas esme. Noriu padėkoti visai komandai už tai, kad visi tikslai tapo realybe“, - pažymi Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos prezidentė, I. Rutkauskaitė.
Visi, kurie nespėjo apsilankyti gyvojoje parodoje, dar turi galimybę pažinti siūlo kelią. Nuo balandžio 19 dienos, ekspozicija perduota šio projekto partneriams Krikštėnų kaimo bendruomenei ir lauks lankytojų Ukmergės rajono Krikštėnų kaimo kultūros centro namuose.
APIE PROJEKTĄ
Tikslas: Rekonstruoti, keistis ir skleisti tradicines tekstilės amato žinias Lietuvoje ir Norvegijoje.
Veikla: Per mokslo ir fizikinių procesų prizmes buvo atliekamas Norvegijos avių vilnos ir Lietuvos lino produkcijos tyrimas ir sukurtas inovatyvus produktas – mobili, gyva, atvira, edukacinė paroda. Projekto metu siekta ištirti abiejų šalių tradicines priemones ir archajiškus praktinius gamybos metodus šioje srityje. Taip pat tirti muziejų artefaktai ir praktinės amatininkų žinios, gauta informacija sujungta pasitelkus istorinės rekonstrukcijos metodikas.
Rezultatai: Visas tiriamasis ir rekonstrukcinis procesas viešinamas tam skirtame tinklaraštyje makingandgrowing.com 3 kalbomis (lietuvių, anglų, norvegų), inicijuotos diskusijos interneto erdvėje, siekiant mokyti ar keistis idėjomis, žiniomis. Taip projekto produktas sukūrė papildomą kokybišką alternatyvą menui, kultūrai bei žinioms perteikti ir kultūros turizmui plėtoti. Taip pat suteikė galimybę netradicinėje aplinkoje prisiliesti prie gyvosios istorijos, užtikrino domėjimąsi socialine, kultūrine, menine ir gamtine savo krašto aplinka.
