„Dovaną reikia įsiūlyti. Keistai skamba, ar ne?“ – paklausė Eugenijus Šaltis, trečius metus minantis kelius į Seimą, savivaldybę, daugybę valdžios įstaigų ir mėginantis perduoti Vilniui savo gero draugo sukurtą skulptūrą „Lietuva – legenda“.
Ne, tai ne balandžio 1-osios pokštas, nors į jį labai panašu. Vieta įspūdingai 7 metrų skulptūrai iškilti jau seniausiai išrinkta. Tai – Santariškių transporto žiedas. Parengtas ir jos pastatymo projektas. Tačiau „Lietuvai – legendai“ skersai kelio – sraigtasparniai Mi-8.
Kito tipo sraigtasparniai Santariškėse galėtų nusileisti ir kitur, bet tik ne pasieniečių Mi-8, tad skulptūra dūlėja E.Šalčio namo Jeruzalėje patvoryje.
Rūpintis įgaliojo draugą
Skulptūros dovanojimu E.Šaltis ėmė rūpintis 2014-aisiais, kai notaro kontoroje Niujorke (JAV) buvo surašytas įgaliojimas.
Juo 59 metų E.Stankevičius, Amerikoje pasikeitęs pavardę į Bronzinio, įgaliojo vilnietį E.Šaltį spręsti visus „Lietuvos – legendos“ dovanojimo klausimus.
Mat skulptūra buvo sukurta Vilniaus užsakymu, ją gyvendamas Lietuvos sostinėje kūrėjas 22 metus saugojo prie savo namų.
Sulaukęs tokio už Atlanto gyvenančio bičiulio paraginimo E.Šaltis pirmiausia skulptūros kopiją 2015 metais pristatė į mero Artūro Zuoko kabinetą.
E.Šaltis prisiminė, kad buvęs sostinės vadovas norėjo pasirūpinti skulptūros likimu, tačiau prasidėjo mero rinkimų vajus.
Mažai dėmesio iš valdžios
Kai meru tapo Remigijus Šimašius, E.Šaltis parašė jam vieną laišką, antrą. Po to netekęs kantrybės skulptūros kopiją iš savivaldybės atsiėmė.
„Iš pokalbio su Dalia Bardauskiene (mero patarėja. – Red.) supratau, kad jai tikrai nereikia tos dovanos, nors dovana skirta Vilniui. Ji tiktai apsidžiaugė, kad aš atsiimu maketą, ir nieko nepaaiškino, nepasakė, kodėl miestui nereikia tokios dovanos“, – bandydamas prisibelsti į R.Šimašiaus duris dar viename laiške rašė E.Šaltis.
Nors bendravimas su valdžia iš pradžių daug vilčių neteikė, E.Šaltis ėmė dairytis skulptūrai vietos.
Vėliau daugiau dėmesio pradėjo rodyti ir savivaldybė.
Tiesa, vieta Kalnų parke, anot E.Šalčio, buvo pasiūlyta lyg tarp kitko, nors savivaldybė paprašė parengti priešprojektinius pasiūlymus skulptūrai statyti.
Kita vieta Pilaitėje tarp daugiabučių namų nepatiko skulptūros autoriui E.Stankevičiui-Bronziniui.
Patarė parengti projektą
Vietą skulptūrai Santariškių žiede nusižiūrėjo pats E.Šaltis. Pasitarė su architektu Kristijonu Vizgirda.
Jis iš pradžių skeptiškai žvelgė į pasiūlymą, bet paskui prasitarė, kad skulptūra transporto žiede, jo žodžiais, „prilipo“.
E.Šaltis svarstė apie skulptūros meninę vertę, tad nutarė pasitikrinti ir paklausė specialisto – Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio.
Iš jo išgirdo patikinimą, kad skulptūra labai lietuviška – primenanti koplytstulpį ir puikiai tiktų miestui.
Juolab kad 2018-aisiais bus minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis. Tad praėjusių metų lapkričio pabaigoje E.Šaltis apsilankė pas Santariškių klinikų generalinį direktorių Kęstutį Strupą ir direktorių plėtrai Justiną Ivašką.
Valandą pasakojęs apie dovanojamą skulptūrą E.Šaltis sulaukė pritarimo. Santariškių klinikų vadovai patarė parengti jos pastatymo transporto žiede projektą.
E.Šaltis nurodymą įvykdė greitai – savo lėšomis parengė projektą. Apie skulptūros vietą diskutuota ir savivaldybės Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijoje.
Tuo metu savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė ėmė derinti skulptūros pastatymo klausimus su Civilinės aviacijos administracija.
Juolab kad J.Ivaška tvirtino, jog su Civilinės aviacijos administracija vyksta rimtas pokalbis dėl sraigtasparniams skirtos naujos aikštelės Santariškių klinikų vidinėje teritorijoje, greta Pozitronų emisijos tomografijos komplekso.
Privalo sustabdyti eismą
Tačiau tada „ne“ ištarė Civilinės aviacijos administracija. Aerodromų skyriaus vedėjas Saulius Paulauskas pareiškė, kad naujoji 140 tūkst. eurų kainavusi aikštelė nebus tinkama sraigtasparniams Mi-8.
Aviacijos specialistai nurodė skulptūrai „Lietuva – legenda“ paieškoti kitos vietos, nes Santariškių transporto žiedas esą lieka kaip atsarginė aikštelė.
Nesvarbu, kad jie patys pripažino: jame rusiški sraigtasparniai Mi-8, kuriuos eksploatuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba, leisis labai retai.
E.Šaltis žinojo, kad transporto žiede leidžiasi sraigtasparniai, atskraidinę donorų organus, tačiau jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad tam yra tinkamesnių vietų.
„Ar tinkama vieta sraigtasparniams leistis transporto žiede?
Manau, kad ne. Juk du ar trys policijos ekipažai turi sustabdyti eismą“, – sakė E.Šaltis.
Iš bronzos išliejo rusai
Skulptūros „Lietuva – legenda“ likimas taip pat vingiuotas. Apie 1988–1989 m. buvo paskelbtas kelių skulptūrų Vilniaus reprezentacinėse vietose konkursas. Viena skulptūra turėjo iškilti prie Sporto rūmų, kita – prie tuomečio viešbučio „Lietuva“ (dabar – „Radisson Blu Hotel“).
Prie Sporto rūmų iš pasiūlytų skulptūrų buvo atrinktas skulptoriaus Antano Vaškevičiaus kūrinys „Šeima“, bet dėl nežinomų priežasčių jis taip ir nebuvo pastatytas.
E.Stankevičiaus monumentalus kūrinys „Lietuva – legenda“ turėjo stovėti prie viešbučio lyg akcentas bendrame fontano komplekse. Tačiau ir jam nebuvo lemta iškilti, nors skulptūros maketas buvo nuvežtas į tuometį Leningradą (dabar – Sankt Peterburgas) ir bronzos liejykloje išlietas.
„Lietuva – legenda“ – įspūdinga 7 metrų aukščio, 10 tonų sverianti bronzinė skulptūra.
Ji turėtų stovėti ant daugiau nei 2 metrų aukščio postamento, tad bendras skulptūros aukštis – beveik dešimt metrų.
Apie 1998 metus E.Stankevičius išvyko gyventi į JAV, kur ir šiuo metu sėkmingai kuria ir lieja iš bronzos savo kūrinius.
Vaizduoja keturis veidus
Anot autoriaus, skulptūra buvo kuriama kaip lietuviškas koplytstulpis. Jame keturi moterų veidai vaizduoja keturis Lietuvos regionus – Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją ir Žemaitiją. Juos jungia bendras liemuo.
Moters drabužiai banguoja kaip vandens bangelės, taip primindamos, kad Lietuva – lietaus šalis.
Keturios aukštai iškeltos rankos laiko didžiulę karūną-ratą, kuriame galima įžvelgti ir kryžių, ir saulę.
Tai tarsi Lietuvos laisvės statula – stabili, rami, didinga.
Seimo narė mojavo senu dokumentu
Kita šios istorijos dalis taip pat atrodytų juokinga, jeigu nebūtų graudi. Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė prieš kelias dienas sukėlė triukšmą dėl tos pačios sraigtasparnių nusileidimo aikštelės Santariškėse.
A.Širinskienė užsipuolė J.Ivašką, nes žiniasklaidoje perskaitė, kad pernai gegužę donorų organus iš Šiaulių atskraidinęs sraigtasparnis nusileido naujoje aikštelėje.
Politikė mojavo dokumentu, kuris esą rodo, kad jai įrengti kažkada buvo skirta 1,7 mln. litų.
„Aš moku guglinti“, – pareiškė A.Širinskienė. Pasirodo, pasenusios informacijos ji radusi nebegaliojančiame miesto plėtros plane.
Tačiau A.Širinskienė sraigtasparnių aikštelės paieškai nutarė pasitelkti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
