Tiesa, solistų patirtis šioje Piotro Čaikovskio operoje
skirtinga. M.Vitulskis Lenskio vaidmenį yra atlikęs daugiau nei 30
kartų, tarp jų Barselonos „Liceu“ bei Estijos nacionaliniame
operos ir baleto teatre. K.Smoriginas Oneginą kol kas
turėjo progų pristatyti tik Lietuvoje.
„Užsienyje mane vis dar geriau pažįsta kaip Wolfgango Amadeus Mozarto operų ar George'o
Bizet „Karmen“ Toreadoro vaidmens atlikėją. Bet esu įsitikinęs,
kad ateis ir Onegino eilė, nes rusiškos muzikos repertuaras
mėgstamas pasaulio teatruose. Reikėjo laiko priprasti prie grynai
baritoniškos, tai yra truputį aukštesnės, tesitūros partijos nei
daugelis kitų mano atliekamų vaidmenų. Bet jame įžvelgiu atskirų
paralelių su savo paties patirtimi, todėl scenoje dirbtinai
įsijausti daug nereikia“, – nelinkęs skubinti ir taip sėkmingai
besiklostančios tarptautinės karjeros K.Smoriginas.
„Lenskis – minkštas, meniškos sielos žmogus, jį suprasti
nesunku. Tik aš nesu toks karštakošis emocijų sferoje ir tikrai
niekada neiškviesčiau į dvikovą savo vaikystės draugo. Režisieriaus
Vasilijaus Barchatovo „Eugenijaus Onegino“ pastatymas man tuo ir
artimas, kad Lenskio mirties scena jame išspręsta šiek tiek kitaip
nei Aleksandro Puškino kūrinyje“, – neslėpė M.Vitulskis.
K.Smoriginas primena, kad publika salėje visuomet nuščiūva tą
akimirką, kai jo bičiulis avanscenoje tikroviškai griūva atbulas.
Kartą nejuokais nuščiuvo ir spektaklio techninė komanda, kai
repeticijoje Merūno galva atsidūrė vos per pusę centimetro iki
scenos atbrailos. „Nebijokite, profesionalūs kaskadininkai išmokė
mane scenoje griūti saugiai“, – kolegą ir būsimus spektaklio
žiūrovus iš anksto ramino M.Vitulskis.
Onegino ir Lenskio konflikto eigą šeštadienio spektaklyje
susijaudinusios stebės Sandros Janušaitės Tatjana, Jovitos
Vaškevičiūtės Olga, Inesos Linaburgytės Larina. Spektaklyje, kuriam
diriguos pastatymo muzikos vadovas Robertas Šervenikas, taip pat
dainuos Eugenija Klivickaitė, Liudas Norvaišas, Žygimantas Galinis,
Mindaugas Jankauskas ir Ignas Misiūra.
