Režisierius, paklaustas, ar jo pasirinkimui turėjo įtakos kino teatruose demonstruojamas lietuviškas filmas „ Dvylika kėdžių“, atsakė, kad tai nėra susiję. Jis buvo nusprendęs inscenizuoti minėtą kūrinį gerokai anksčiau nei sužinojo apie tokio filmo atsiradimą. Jo meninę logiką labiau nulėmė ankstesnė jo darbo patirtis LRDT – spektaklis pagal Michailo Bulgakovo pjesę „Zoikos butas“. Tai, kad abiejuose kūriniuose yra vaizduojamas tas pats sovietinio NEP'o laikotarpis, režisieriui irgi nėra svarbu.
„Nepaisau istorinių, socialinių ar politinių romano motyvų, man svarbiausia yra žmonių santykiai. Mano spektaklio vyksmas plėtosis simboliniame laive, plaukiančiame į niekur. Tai gali būti ir „Titanikas“, ir Nojaus arka – bet kas. Visi I.Ilfo ir J.Petrovo romano personažai čia bus pavaizduoti, ir visos romano siužeto peripetijos bus suvaidintos.
Tačiau visa tai dar bus supinta ir su bibliniu siužetu apie pranašą Mozę ir apie žydų tautos klajones. Tautos iškeliavimas svetur – tai dar vienas šio spektaklio motyvas. Savo naujojo vaidinimo žanrą pavadinčiau „epinės kelionės fantasmagorija“, – pasakojo R. Atkočiūnas, kuris yra ir romano inscenizacijos autorius.
Su režisieriumi šį spektaklį kuria jo nuolatinė kūrybinė komanda – dailininkas scenografas iš Latvijos Martinas Vilkars, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius Giedrius Puskunigis. Pagrindinius vaidmenis atliks aktoriai Valentinas Novopolskis (Ostapas Benderis), Aleksandras Agarkovas (Ipolitas „Kisa“ Vorobjaninovas), Valentinas Kirejevas (šventikas Fiodoras), Aleksandra Metalnikova (Gricacujeva) ir kt. Spektaklyje vaidins
didžioji LRDT trupės dalis.
Vyksta pasiruošimas ir spektakliui pagal Mariaus Ivaškevičiaus rusų kalba sukurtą dramą „Rusiškas romanas“ apie rusų literatūros klasiką Levą Tolstojų (o iš tiesų – labiau apie jo žmoną Sofiją). Šį spektaklį LRDT scenoje su šio teatro aktoriais įsipareigojo režisuoti Oskaras Koršunovas, scenografiją ketina kurti Gintaras Makarevičius, muziką – G.Puskunigis.
Šio sezono pabaigoje bus pradėtos repetuoti Aleksandro Špilevojaus lietuviškai parašytos „Neišmoktos pamokos“, kurių premjera įvyks rudenį, per Dalios Tamulevičiūtės festivalio atidarymą Varėnoje.
„Nuo to, kokias mūsų paraiškas paremia Lietuvos kultūros taryba (LKT), visuomet priklauso ir mūsų tolesnis repertuaras. Sužinojome, kad iš teatro 2017 metams tarybai pateiktų projektų paremtas tik vienas. Tai – M.Ivaškevičiaus pjesės „Rusiškas romanas“ pastatymas. Kitoms mūsų pateiktoms paraiškoms – dokumentinio
publicistinio teatro žanro spektakliui pagal Herkaus Kunčiaus pjesę „Klanas“, Ingmaro Bergmano „Rudens sonata“, I.Ilfo ir J.Petrovo „Dvylika kėdžių“ bei „Raudonkepuraitė turi verkti“ – LKT lėšų neskyrė. Tai komplikuoja mūsų kūrybinių planų įgyvendinimą.
Sprendžiant iš pastarojo teatrų projektų finansavimo, kurį paskelbė LKT, šio fondo pozicija lietuviškos dramaturgijos
pastatymų atžvilgiu atrodo iš viso nesuprantama. O apie lėšų naujiems spektakliams skyrimą per LKT teatrai privalėtų žinoti iki prasidedant planuojamam sezonui, o ne jo viduryje, kaip yra dabar“, – kalbėjo LRDT vadovas Jonas Vaitkus.
