Elizabeth Pitcairn, amerikiečių smuikininkė, 1990 m. „Christie's“ aukcione įsigijo 1720 m. Antonio Stradivariaus smuiką „Raudonasis Mendelssohnas“ už 1,7 mln. dolerių. Dabar šis smuikas, įkvėpęs režisierių Francois Girard'ą sukurti puikų filmą „Raudonasis smuikas“, kainuoja 10 mln. dolerių. Ir Elizabeth kol kas nesirengia su juo skirtis.
Po šios istorijos rusų violončelininko ir Vladimiro Putino draugo Sergejaus Roldugino pirkinys – A.Stradivariaus violončelė „The Stuart“ už 12 mln. dolerių – neatrodo jau toks neapgalvotas. Šį instrumentą S.Rolduginas už mecenatų pinigus įsigijo aukcione 2016 m. pavasarį.
Visiškai nebūtina pirkti brangiausius A.Stradivariaus ar Andrea Guarneri instrumentus. Kaip investicijų objektai įdomūs ir XIX a. pradžios itališki, prancūziški muzikos instrumentai, kurie dabar kainuoja tūkstančius ar dešimtis tūkstančių dolerių, bet per artimiausius 30-50 metų jų kaina padidės.
Pastaraisiais metais „Steinway“ fortepijonų kaina aukcionuose visada viršija pradinę. Pavyzdžiui, fortepijonas „Steinway New York“, pagamintas iš riešutmedžio1959-aisiais, Londono „Christie's“ aukcione 2013 m. sausį buvo parduotas už 25 tūkst. 594 dolerius.
Jeigu kam artimesnis rokas, tai, pavyzdžiui, Johno Lennono 1962-ųjų „J-160E Gibson“ gitara, kurią garsusis „bitlas“ nusipirko Liverpulyje 1962 metų rugsėjį už 161 svarą, 2015 m. aukcione buvo parduota už rekordinius 2,41 mln. dolerių, Erico Claptono gitara – už 959 tūkst. dolerių, Keitho Moono, roko grupės „The Who“ nario, mušamųjų komplektas – už 250 tūkst. dolerių.
Su tokios rūšies antikvariatu reikia elgtis vadovaujantis muzikiniu terminu legato – atsargiai ir sklandžiai. Investuojant į muzikos instrumentus taip pat esama rizikos. Kaip ir kitų antikvarinių daiktų, gali būti klaidinga jų atribucija – nelygu meistras ir mokykla, smuiko kaina gali iš esmės pasikeisti. Instrumento istorija (kas jį padarė, kas juo grojo, kas buvo jo savininkas) ir būklė gali primesti keletą tūkstančių.
Antikvarinių instrumentų žavesys ir vertė ta, kad jais galima ir reikia groti. Tą patį, kokybišką garsą „kaip tada“ (XVIII-XIX a.) bus galima išgauti, jeigu instrumentui nereikia rimtų restauracinių darbų. Net menkas medžio gabalėlis ar netinkamas lakas gali padaryti didžiulę žalą. Reikia atsižvelgti ir į tolesnes išlaidas daiktui transportuoti ir apdrausti.
Kad ir kaip ten būtų, per pastaruosius 30 metų muzikos instrumentų rinka išsiplėtė 10-12 proc. „Anchorage Capital Investment Management“ (kompanija, tirianti investicijas į muzikos industriją) duomenimis, vintažinių gitarų pelningumas padidėjo 175 proc. ir rentabilumu aplenkė visus meno objektus, auksą, vyną ir Dow Joneso industrinį indeksą.
Brangiausių muzikos instrumentų penketukas
1. Duport Stradivari Cello (A.Stradivariaus darbo Jeano Louiso Duporto violončelė). Geriausias didžiojo meistro A.Stadivariaus 1711 m. instrumentas, pavadintas violončelininko J.P.Duporto garbei. Japonų „Nippon Foundation“ 2007 m. įsigijo ją už rekordinę sumą – 20 mln. dolerių. J.L.Dupono violončelė laikoma brangiausiu instrumentu pasaulyje.
2. Smuikas „Lady Blunt“. Šį A.Stradivariaus instrumentą „Nippon Foundation“ 2011 m. pardavė už 15,894 mln. dolerių. Prieš tai jis buvo fondo nuosavybė trisdešimt metų. Naujasis savininkas nežinomas.
3. 1732 m. A.Stradivariaus violončelė „The Stuart“. 2016 m. pavasarį paaiškėjo, kad šis instrumentas „Reuning“ aukcione parduotas už 12 mln. dolerių. Savininku tapo rusas, Sankt Peterburgo Marijos teatro solistas, violončelininkas ir dirigentas S.Rolduginas.
4. Pianinas „Crystal Grand Heintzman Piano“, padarytas iš didžiulio kristalo. Jį sukūrė kompanija „The Heintzman Piano“ 2008 m. olimpiados Pekine atidarymo ceremonijai. „Didysis kristalas“ buvo parduotas aukcione už 3,22 mln. dolerių privačiam asmeniui.
5. Elektrinė gitara „Fender Stratocaster“ garsi tuo, kad ant jos galima išvysti tokių legendų kaip Mickas Jaggeris, Keithas Richardsas, Bryanas Adamsas autografus. Per labdaros aukcioną 2006 metais gitarą už 2,8 mln. dolerių įsigijo Kataro emyro duktė Sheihka Miyyassah Al Thani.
Parengė Milda Augulytė
