Vilniaus taryba trečiadienį priėmė rezoliuciją, numatančią
dedikuoti metus šioms dvejoms asmenybėms ir svarbiam Lietuvai
įvykiui.
Anot rezoliuciją pristačiusios konservatorės Paulės
Kuzmickienė, sąrašas galėjo būti ir ilgesnis, tačiau iš
savivaldybės tarybos narių, istorikų ir kitų specialistų sudaryta
Atminties kultūros grupė komisija apsisprendė pasirinkti būtent
šiuos nominantus dėl „apvalių jubiliejų“: 100-ųjų K.Bradūno
gimimo ir Vilniaus konferencijos metinių, kitąmet taip pat sukanka
500 metų nuo P.Skorinos spaustuvės Prahoje įkūrimo. Šis
humanistas ir spaustuvininkas po kelerių metų įkūrė ir spaustuvę
Vilniuje, kur baltarusių kalba išleido knygas „Apaštalas“ ir
„Mažoji kelionių knygutė“.
Pasak P.Kuzmickienės, K.Bradūnas meilę Vilniui sudėjo savo
kūryboje, LDK pilietis ir intelektualas P.Skorina siūlytas
pažymėti dėl indėlio Vilniuje leidžiant pirmąsias spausdintas
knygas, Vilniaus konferencija siūloma minėti dėl reikšmingo
vaidmens suburiant lietuvius ir dedant pagrindus 1918 vasario 16-osios
akto atsiradimui bei Lietuvos valstybės atkūrimui.
„Norisi, kad tiek asmenybės, tiek šis įvykis skambėtų ne
tik šioje tarybos salėje 2017- aisiais, bet ir už šio pastato
ribų, mokyklose, bendruomenėse, rastumėme būdų, kaip paminėti,
švęsti ir atminti šias asmenybes ir šį gražų įvykį“, –
teigė P.Kuzmickienė.
P.Kuzmickienė teigė, jog Atminties kultūros darbo grupė
numatė ir priemonių planą dėl renginių ar kitų priemonių
pažymėti minėtoms asmenybėms ir įvykiui, kurį vėliau ketinama
pristatyti tarybai.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Kaminskis
pasiūlė svarstyti iniciatyvą 2017-uosius skelbti Lenkijos maršalo
Juzefo Pilsudskio metais, tačiau iniciatyva platesnių diskusijų
nesulaukė. J.Pilsudskis Lietuvoje vertinamas prieštaringai dėl
tarpukariu įvykdyto Vilniaus krašto prijungimo prie Lenkijos.
„Kaimyninėje valstybėje Lenkijoje 2017-ieji metai paskelbti
Juzefo Pilsudskio metais, 2017-aisiais kaip tik minėsime jo
150-ąsias metines. Jis labai susijęs su Vilniumi, su Lietuva
žmogus“, – aiškino J.Kaminskis.
