Iškiliausias C.Orffo kūrinys
Vokiečių kilmės kompozitorius C.Orffas gimė 1895 m. Miunchene. Mokėsi šio miesto muzikos akademijoje, dirbo Manheimo ir Darmštato operos rūmuose. 1925 m. įkūrė „Guenther“ gimnastikos, meno ir muzikos mokyklą, kurioje ugdė jaunuosius muzikus bei vystė muzikinės pedagogikos teoriją.
Nacių režimo laikotarpiu „Carmina Burana“ sulaukė didelio populiarumo ir iki šiol laikomas kompozitoriaus kūrybos šedevru. Pats muzikas savo leidėjui 1937 m. rašė: „Viską, ką iki šiol sukūriau, o jūs, deja, išleidote, galite sunaikinti. Mano kūrinių rinkinys prasideda nuo „Carmina Burana“.
Tokį įsitikinimą nulėmė ne vien stulbinantis kantatos pasisekimas, bet ir nuojauta, kad parašytas bene populiariausias XX a. muzikos kūrinys.
Pasak solisto partiją atliksiančio Andriaus Apšegos, „Carmina Burana“ ypatumas tas, kad kūrinyje derinamos dvi skirtingos, per kelis šimtmečius viena nuo kitos nutolusios epochos – viduramžiai ir XX a.: „Kantatos muzika labai permaininga ir įtraukianti, vokalinės partijos reikalauja didelio meistriškumo. Lyrinius, melodingus numerius keičia ritmingi, sarkazmo persmelkti motyvai. Klausytoją ši muzika suima ir nepaleidžia iki pat pabaigos, o jos klausantis kyla daug egzistencinių pamąstymų, kurie ypač aktualūs šiandieniniame pasaulyje.“
Jam antrina koncerte grosiantis pianistas Motiejus Bazaras: „Ši muzika aprėpia muzikos evoliuciją ir patirtį, sukauptą per amžius. Kūrinys yra daugiakalbis, čia dera archajika ir modernumas. Jo temos – drąsios ir aktualios, o kompozitoriaus pasirinktos muzikos kalbos priemonės – harmonija, ritmika, tekstūros – tai tik išryškina.“
Bevardės viduramžių poezijos šedevras
Poezijos rinkinys, vėliau pavadintas „Carmina Burana“, XIII a. užsimezgė Benediktbojerno vienuolyne, įsikūrusiame Bavarijos Alpėse. 1803 m. iš 200 bevardžių klajojančių poetų eilėraščių susidedanti rinktinė buvo surasta, o praėjus dar šimtmečiui patraukė C.Orffo dėmesį.
Pirmasis rinkinio eilėraštis – įspūdinga it žaisliukus žmonių likimus iškeliančio ir žemyn sviedžiančio fortūnos rato vizija: „Vargas lygiai kaip galybė, greitai ištirpsta lyg ledai...“.
Vaizdingi paveikslai, choras, šokėjai, smuklės vaizdiniai su klajojančiais vienuoliais, valkatomis, benamiais. Kompozitorius atrinko 23 eilėraščius, parašytus daugiausia senąja lotynų kalba, įterpiant strofas senovinėmis prancūzų ir vokiečių kalbomis.
Būdamas teatro žmogus, savo kūrybiniu matymu aprėpė ritmą, melodiją, vaizdą, apšvietimą. Trilogijoje „Carmina Burana“, „Catulli Carmina“ ir „Afroditės triumfas“ vyrauja scenos meno elementai. Teatrą C.Orffas laikė visų menų sinteze, todėl ir šis jo veikalas dažnai statomas teatruose drauge su baleto trupe. Ritmizuota muzika prašyte prašosi judesio, šviesos efektų. Literatų nuomone, netgi išvertus tekstus į lietuvių kalbą, išlieka labai tikslus ritmas.
Choras kantatą rengė originalo kalba, taip, kaip parašyta tolimųjų viduramžių klajojančių poetų, kurių vardus pasiglemžė laikas. Po gausybės įvairių kompozitorių Mišių atlikimo, lotyniški tekstai Kauno chorui nebuvo sunkūs ir apskritai, kaip kadaise yra pasakęs Mstislavas Rostropovičius, „lotyniškai jie gieda kaip savo gimtąja kalba“.
Neatsiejama choro repertuaro dalis
Daugiau kaip trys dešimtmečiai prabėgo nuo to laiko, kai 1979 m. choro dainininkai kantatą pirmą kartą atliko Kaune. Nuo to laiko, diriguojant žymiesiems pasaulio maestro, kūrinys nuolat skambėjo didžiausiose koncertų salėse ir šiandien išlieka choro repertuare, vis iš naujo atverdamas klausytojui muzikos garsuose įprasmintą XIII a. poezijos lobyną. Choristai kūrinį išpuoselėjo, jis tapo be galo artimas ir savas, o jo atlikimas – gilus ir brandus. Jį atlikdamas P.Bingelio vadovaujamas choras geba muzikos galia įtikinti ir įnoringiausią klausytoją.
„Ši muzika magiškai paveikia kiekvieną, kuris ją išgirsta. Kauno choristai, pirmą kartą sušukę „O fortuna, velut luna...“ („O fortūna, tu kaip mėnuo, tu kasdien vis keities“), taip pat buvo užburti šios negirdėtos muzikos. Ruošiantis koncertui, repeticijos vyko lengvai, žaismingai, pakiliai. Šį kūrinį sunku su kuo nors lyginti“, – atsiminimais dalijosi chore dainavęs Albinas Tamulaitis.
Atlikėjų kvietimas iš naujo atrasti muziką
Unikalus viduramžių raštijos palikimas ir geniali C.Orffo muzika Kauno filharmonijoje skambės dainuojant chorui, sopranui Ramintai Vaicekauskaitei, tenorui Mindaugui Zimkui, baritonui A.Apšegai. Koncerte gros pianistai broliai Mykolas bei Motiejus Bazarai. Daugeliui tai pirmasis „Carmina Burana“ atlikimas.
„Dar neteko atlikti šio genialaus neoklasicizmo kūrinio ir nekantriai laukiu koncerto dienos. Manau, C.Orffo „Carmina Burana“ nepaliks abejingų, nes toks įspūdingas veikalas yra paveikus ir mėgėjams, ir profesionalams,“ – savo lūkesčiais dalijosi R.Vaicekauskaitė.
M.Bazaras pabrėžė, kad kūrinys esantis daugelio fortepijoninių duetų slapta svajonė ir džiaugėsi galimybe tai atlikti kartu su Kauno valstybiniu choru: „Esame pratę, jog C.Orffo „Carmina Burana“ skirta didelei atlikėjų sudėčiai, kuri dažnai tampa galvosopiu koncertų salėms – kaip visus sutalpinti? Puikiai pamename, jog Kauno filharmonijos scena sunkiai talpina milžinišką kolektyvą – perkusininkai rikiuojasi net koridoriuose. Tačiau versija dviem fortepijonams ir perkusijai tampa kitokiu iššūkiu, nes visas orkestro krūvis persikelia keliems instrumentams. Pažadame, jog orkestrinių spalvų netrūks! Klausytojams linkiu atsipalaiduoti ir nugrimzti į muzikinį transą, mėgautis išties puikia, įsimintina ir įspūdingai skambančia muzika.“
A.Apšega pabrėžė: „Atlikdamas bet kokią muziką visada noriu, kad klausytojas iš koncertų salės išeitų pasikeitęs, ką nors savo viduje užauginęs ar paleidęs į laisvę, galbūt išspaudęs ašarą, o gal supykęs ar nustebęs. Kai klausytojas patiria šiuos jausmus, galiu drąsiai teigti, kad užsimezga dialogas tarp atlikėjo ir klausytojo. Tai yra nuostabu, ir šio dialogo linkėčiau kantatos atlikimo vakarą.“
