Tikimasi, kad paminklas iškils 2018-aisiais, kai bus minimos filosofo, rašytojo, publicisto, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo 150-osios gimimo metinės. Seimas šiuos metus paskelbė Vydūno metais.
Uostamiestyje seniai virė diskusijos, kur turėtų stovėti paminklas Vydūnui. Dauguma jo gerbėjų tikėjosi, kad jis iškils Atgimimo aikštėje.
Tačiau kol kas dar neaišku, kaip bus pertvarkyta buvusi Lenino aikštė.
Skveras tarp Bokštų ir Puodžių gatvių yra miesto centre, šiek tiek nuošaliau nuo pagrindinės Herkaus Manto gatvės.
Iniciatyvos pastatyti paminklą ėmėsi viešoji įstaiga „Mažosios Lietuvos kultūra“.
Pasak jos vadovo Vydūno gimnazijos direktoriaus Arvydo Girdzijausko, Klaipėdos savivaldybė įsipareigojo pagal pateiktą projektą sutvarkyti skverą.
Pinigų paminklui tikimasi sulaukti iš respublikinės programos Vydūno 150 metų jubiliejui, taip pat bus renkamos privačių asmenų aukos.
Redakcijos žiniomis, skvero sutvarkymui ir bronziniam paminklui prireiks maždaug 350 tūkst. eurų.
Paminklo Vydūnui ir skvero koncepcijos konkurse dalyvavo devynios autorių grupės. Tik po pateiktų darbų aptarimo ir vietų paskirstymo vertinimo komisija sužinojo architektų ir skulptorių pavardes.
Nugalėtojais tapo projektas „Versmė“ – architektas Petras Džervus ir skulptoriai ukrainiečiai Borisas Krylovas ir Olesas Sidarukas.
Jiems atiteko ne tik garbė, bet ir 2500 eurų premija.
Antrąją vietą pelnė projektas „Žvilgsnis“ (autoriai Algis Vyšniūnas, Tomas Medzelas ir Simona Pielikytė), trečiąją – „Nepalenkiama gyvasta“ (Olga Runovič, Edita Radėnaitė, Marius Savickas, Andrius Savickas ir Dalia Traškinaitė). Jiems skirtos 1500 ir 500 eurų premijos.
