Anot Vilniaus vicemero socialdemokrato Gintauto Palucko, antrojoje
rugsėjo pusėje ketinama skelbti bendrą architektūrinį aikštės
prie Nacionalinės filharmonijos sutvarkymo ir skulptūros konkursą,
tačiau Š.Birutis abejoja, ar konkursas įvyks sklandžiai.
„Aš turėjau savo matymą – paminklas jau būtų stovėjęs
ir tai būtų padaryta ne valstybės lėšomis. Tačiau prasidėjus
diskusijai, kuri nieko gero nedavė, o tik laiką pratempė, vėl
esame toje padėtyje, kurioje buvome prieš dvejus ir daugiau metų:
sudarytos komisijos, kurios kažką spręs, bet nuo to nei pinigų
padaugėjo, nei projektas naujas atsirado. Visada sakiau, kad jei kas
turi geresnį projektą, tegu stato geresnį, bet tas paminklas
Sirvydo skvere jau būtų stovėjęs“, – BNS sakė ministras.
Anksčiau svarstyta, kad skulptūra galėtų būti liejama pagal
tarpukario skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus maketą. Jis šiuo metu
priklauso Nacionaliniam muziejui. Paminklo sukūrimą ketino paremti
koncernas „MG Baltic“, jis jau buvo pradėta gaminti. Tačiau
Vilniaus valdantieji svarsto ieškoti kitų idėjų skulptūrai.
Ministras nemano, kad po korupcijos skandalo, kuriame be koncerno
„MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, buvusio
liberalų vadovo Eligijaus Masiulio figūruoja ir ministro
bendrapartietis Vytautas Gapšys, koncerno mecenatystės faktas būtų
pakenkęs J.Basanavičiaus įvaizdžiui.
„Tada dar nebuvo to liberalų skandalo.
Reikėtų klausti liberalų, ar jie specialiai susiejo „MG Baltic“ su
ta vieta ir viskuo, kad projektas nebūtų vykdomas.
Ne tik „MG Baltic“ būtų buvęs mecenatas, nors gal ir
pagrindinis, bet taip pat fondas būtų rėmęs projektą, pinigai būtų buvę.
Viskas buvo sudėliota, paruošta. Deja, tie lietuviški žaidimai
atveda prie nulinio rezultato“, – piktinosi ministras.
Š.Birutis nesiryžta spręsti, ar maketą turintis Nacionalinis
muziejus, ar pats paminklą mecenavęs „MG Baltic“ koncernas
dalyvaus savivaldybės konkurse.
„Turime praktikos, kai skelbiant konkursus ir niekas neįvyksta.
Kitas dalykas – ar valstybė yra pasirengusi skirti biudžeto dalį
kelių asmenybių paminklams, projektams, susijusiems su šimtmečiu?
Kol kas, deja, galiu pasakyti: šito nėra“, – teigė Š.Birutis.
Vyriausybė prieš mėnesį įsteigė premjero Algirdo
Butkevičiaus vadovaujamą komisiją Jono Basanavičiaus paminklo
sukūrimo ir pastatymo Vilniuje darbams koordinuoti, Vilniaus meras
Remigijus Šimašius paskirtas pavaduotoju.
G.Paluckas sako, kad rūpinsis ne tik paminklu, bet ir kitais
J.Basanavičiaus įamžinimo reikalais: atmintinos dienos minėjimo
renginiais, pašto ženklais ir kitomis detalėmis. Vicemero teigimu,
savivaldybė, planavusi konkursą skulptūrai ir aikštei skelbti dar
vasarą, užtruko rengdama sąlygas, nes Vilniaus vystymo kompanija
buvo užsiėmusi sostinės darželių atnaujinimu.
„Be problemų – tam ir yra konkursas, kad išrinktumėme
geriausią iš geriausių“, – teigė jis, paklaustas, ar tikimasi
ir „MG Baltic“ dalyvavimo.
Pasak G.Palucko, lėšas aikštei prie filharmonijos tvarkyti
turėtų skirti savivaldybė, skulptūrai – Vyriausybė ir privatūs
rėmėjai.
„Aš net neabejoju, kad iš valstybės biudžeto tikrai bus skirta pinigų.
Bus ir privačių rėmėjų – ne tik minėtas
„MG Baltic“, bet ir Vilniaus klubas, išeiviai. Yra minčių net
paskelbti lėšų rinkimą atidarius atskirą sąskaitą. Tad
skulptūros finansavimo problemos nebus, nes tikrai atsiras
norinčiųjų prie to prisidėti. Juk tai įamžinimas, skulptūra
ilgai stovės“, – dėstė G.Paluckas.
Dėl J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai
diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos. Paminklą patriarchui ketinama pastatyti
iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis.
Sostinės savivaldybės tarybos sprendimu, J.Basanavičiaus paminklas
turėtų iškilti prie Vilniaus filharmonijos, savivaldybės ir kai
kuriems kitiems ekspertams patarus, kad tai geresnė vieta, nei
K.Sirvydo skveras. Už pastarąjį pasisakė Kultūros ministerija,
nacionalinis muziejus, žymūs architektai.
Peripetijos dėl J.Basanavičias paminklo vietos, kaip skelbta
žiniasklaidoje, gali sietis ir su teisėsaugos atliekamu politinės
korupcijos tyrimu. Jame įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti
koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir
buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Tačiau
teisėsauga išsamesnės informacijos apie minėto tyrimo detales kol
kas nėra pateikusi.
Šią savaitę E.Masiulis pateikė savo versiją, jog iš
R.Kurlianskio ėmė ne kyšį, o 90 tūkst. eurų paskolą būstui,
tačiau sandorio neregistravo pas notarą. Jis pripažino, kad prašė
mero Remigijaus Šimašiaus „neskubėti daryti sprendimo
savivaldybėje dėl vietos paminklui, kadangi buvo kilusios labai
didžiulės aistros“.
„Kokios finansinės naudos galėjau suteikti “MG Baltic“
ir R.Kurlianskiui, paprašydamas, kad dvi konfrontuojančios pusės,
dvi institucijos, susėstų tarpusavyje, pasikviestų visuomenės
įvairius atstovus ir pasikalbėtų apie patriarcho įprasminimą?
Aš negaliu šito suprasti“, – jam metamais įtarimais stebėjosi
buvęs liberalų lyderis.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos
tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918
metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.
