Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro antrakursės 20 metų Indrė Petrusevičiūtė ir 23 metų Indrė Labunskaitė turėjo progos pirmąsyk savo jėgas išmėginti kurdamos tik iš gamtoje sutinkamų medžiagų.
Tapusios tarptautinio žemės meno festivalio „LandArt Raudondvaris 2016“ dalyvėmis merginos patirties sėmėsi iš Rusijos floristo ir renginio metu jų mokytoju tapusio Vadimo Kazanskio.
Šias kaunietes patyręs floristas mokė dirbti su šakomis, akmenimis, žieve, išvartomis.
Sunkiai dėliojo riedulius
Jaunosios kaunietės menininkės turėjo progos pasinerti į naujos – žemės meno – rūšies kūrybos paslaptis.
Merginų mokytojas V.Kazanskis kūrėjoms aiškino, jog kuriant žemės meną svarbu ne tik idėja ir technika, be kurios meno darbai neįgaus trokštamos formos ir nebus įdomūs, bet ir įsisąmoninti, jog neatsiejamas žemės meno veiksnys – laikinumas. Mat, veikiami saulės, lietaus, sniego ir vėjo, žemės kūriniai keičiasi, yra ir nyksta.
„Siekdamos, kad mūsų sukurtas saulės laikrodis kuo ilgiau išliktų nepakitęs, darbui naudojome medžio šakas ir akmenis. Pirmosiomis dienomis buvo itin sunku dėti akmenis taip, kad jie nekristų, tačiau vėliau mokytojas mus išmokė, kaip tarp riedulių dėlioti medžių šakas, kad šios juos tvirtai laikytų“, – pasakojo merginos.
Atvyko ir garsusis meistras
Kauniečių meno kūrinys mažai pakitęs turėtų išsilaikyti maždaug metus ar pusantrų. Pradėjus pūti ir trešti medžiui konstrukcija greičiausiai pradės judėti, o akmenys riedėti.
„Smalsu, kiek laikysis mūsų kūrinys. Kita vertus, išmokome grožėtis tuo, kas yra dabar“, – kalbėjo jaunosios menininkės, kurios nuo šiol planuoja dalyvauti ir kituose žemės meno kūrybos festivaliuose.
I.Petrusevičiūtė ir I.Labunskaitė – duetas, kuris Raudondvaryje vykusiame festivalyje dalyvavo su dar trimis dešimtimis menininkų iš devynių pasaulio šalių.
Jiems vadovavo floristikos meistrai, tarp jų – ir vienas žymiausių pasaulio floristų, ilgametis Vatikano gėlininkas Peteris Hessas iš Šveicarijos.
Be kitų floristikos asų, festivalyje taip pat dalyvavo Zigmuntas Sierodzanas (Lenkija) ir Gabrielis Meneguzis (Italija).
Žemės menas – protestas
Lietuvoje ne vienus metus, o Raudondvaryje trečiąkart surengto festivalio sumanytojo floristo Marijaus Gvildžio teigimu, žemės menas atsirado kaip protestas prieš urbanizaciją ir vartotojišką požiūrį į prekybą meno kūriniais.
„Žemės meno kūriniai kuriami ne galerijoms ar aukcionams, jie nekilnojami ir neparduodami. Šis menas turi kitus tikslus: skatinti ekologiją, kurti traukos vietas bendruomenėms ir svečiams“, – sakė floristas.
M.Gvildžio teigimu, festivalio dalyvių sukurti darbai turėtų išsilaikyti nuo pusės iki poros metų.
„Žemės meno kūriniai laikini. Kiek jie išsilaikys, priklauso nuo medžiagų, iš kurių sukurti, konstrukcijų tvirtumo, žmonių veiklos, gamtos stichijų. Įdomus yra ir šių darbų nykimo procesas, parodantis, kaip viskas gamtoje keičiasi“, – tvirtino M.Gvildys.
Žemės meno kūrinius Raudondvaryje po dvejų metų turėtų pakeisti nauji darbai.
