Valdžios ir verslo kritika, susirūpinimas žmonijos banalėjimu, egzistencinis nerimas, pinigais paremtos gyvenimo filosofijos niekinimas liejasi laisvai. Apokalipsė – štai kas laukia kultūros, jei viskas iš esmės šiame pasaulyje nebus pakeista. Tokios dažno kultūrininko įžvalgos.
„Kūrybingi žmonės dažnai trukdo gyventi, todėl jie šalinami iš biurgeriško gyvenimo, mat jie kelia audras, sumaištį. Sistemą, kuri eliminuoja gabesnius, reikia keisti“, – diskusijoje apie kultūrą ir jos kūrėjus kirto kultūrologas D.Kuolys.
Rašytojas S.Parulskis viename naujausių savo tekstų buvo dar apokaliptiškesnis, nors, aišku, čia žaižaravo ir šiam autoriui būdinga (auto)ironija: „Nyksta mėgavimasis stiliumi. Stilius dabar – tik baldai ir skudurai. Nyksta gebėjimas pagauti ironiją, aliuzijas, gilesnes kultūrines užuominas ir citatas.
Visa tai išnyks kartu su žmonėmis, kurie tiki kultūra kaip aukštesniąja prasme. Ir kai tas apskurusių kultūrininkų sluoksnis išnyks, dalis tikrovės bus nebesuprantama ir nebepaaiškinama.“
Netikėk niekuo, ką išgirsti, ir tikėk tik puse to, ką pamatai. Ši amerikiečių rašytojo E.A.Poe citata šiuo atveju nėra atsitiktinė. Ji – iš juodojo humoro prisodrinto jo apsakymo „Daktaro Taro ir profesoriaus Fezerio sistema“.
Tai kūrinys apie psichiatrijos ligoninę, kurioje psichikos ligoniai užgrobia valdžią, prižiūrėtojus uždaro palatose, kuriose patys lindėjo, ir imituoja gydymą pagal neegzistuojančią daktaro Taro ir profesoriaus Fezerio sistemą.
Taip, mūsų pasaulis pamažu vis labiau panašėja į didžiulį beprotnamį, kuriame elgesio norma laikomas kone bet koks iškrypimas, o nuomone – bet kokia nesąmonė.
Tai taikliai pažymėjo tas pats S.Parulskis: „Šiuolaikinė ekonomika šizofreniška – rėkia, kad reikia kuo daugiau išlaidauti, nes tada judėsime į priekį, ir tuo pat metu dūsauja, kad reikia taupyti, nes per daug švaistoma.“
Jeigu jau taip, pamodeliuokime gal ir utopinį pasaulį, kuriame, kaip aiškėja iš dažno kultūrininko pasakymų, jie norėtų gyventi. Tarkime, kad vieną dieną viskas pasikeičia – engiamo kultūros geto atstovai užgrobia klestinčią valdžią ir verslą. Kas tada atsitinka?
Prie 1000 kvadratinių metrų ploto pilies Turniškėse atsidaro naujo BMW X6 durelės. Iš jo išlipa menininkas E.Jansas. Tai net ne jo namai, tik dirbtuvės, kuriose jis montuoja 5D instaliacijas, už milijonus gabenamas į Kiniją.
Sostinės Katedros aikštėje režisierius V.Bareikis su visiškai nuogais aktorystės studentais rodo etiudus pagal Š.Saukos paveikslus.
Spektaklį stebi tūkstančiai susižavėjusių kūrybingų lietuvių. Be to, jį tiesiogiai transliuoja ne kokia ten „LRT kultūra“, o TV3 su BBC.
Tas pats Š.Sauka už A.Valinsko honorarą tiesiogiai studijoje komentuoja, kaip studentams sekasi imituoti jo vaizduotės vaisius. Tuo metu per LRT vyksta žinių laida, kurioje, kaip ir kiekvieną dieną, poetai A.Marčėnas ir R.Skučaitė pasikeisdami skaito didžiausias aktualijas – savo naujus eilėraščius. Ne už dyką, aišku.
Teatro režisierius E.Nekrošius Seime, paverstame Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, repetuoja spektaklį pagal M.Ivaškevičiaus 25 veiksmų pjesę „Verslininkų išvarymas“. Vaidinimo premjera bus transliuojama į visų pasaulio šalių centrines aikštes, kuriose milijardai visatos menininkų penkias paras nesudėdami bluosto žavėsis neprilygstamais genijais iš Lietuvos.
Ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio dienraščiuose ir portaluose politikos, verslo, pramogų ir sporto naujienos priverstos susispausti į vieną puslapėlį ar rubrikėlę, mat skaitytojus domina vien kultūra, uzurpavusi pagrindinių naujienų vietas.
Verslo, politikos, sporto, pramogų pasaulis kiek daugiau vietos pasireikšti turi specifiniuose laikraštėliuose ir portaliukuose, kuriuos skaito tik jie patys. Todėl jie priversti žemintis ir prašyti išmaldos iš šaliai nuo Gedimino kalno diriguojančio G.Rinkevičiaus.
Šalies dirigentas, lyg vėjo malūnas mojuodamas batuta, nuo kalno regi aikštes ir skverus, kurias puošia ne mindaugai ar gediminai, o instaliacijos, atkeliavusios iš ŠMC, kuriame lyg Grūto parke sugrūstos anksčiau miestą puošusios skulptūros.
Įdomiausia, kad prie tų instaliacijų būriuojasi tūkstančiai susižavėjusių lietuvių ir turistų. Jie aikčioja eilėraščiais ir šiuolaikinių operų arijomis. Mat visi jie jau yra išleidę po dvi ar tris originalių haiku knygeles ir sukūrę po keturias operas, kurias stato net Šiaurės Korėjos komunistai, virtę siurrealistais, ir „Islamo valstybės“ teroristai, atsivertę į humanizmą.
Kultūra netikintys ir nuo jos atsimetę žmonės vis garsiau lieja kultūros pasaulio kritiką, susirūpinimą žmonijos kultūrėjimu, egzistencinį nerimą, kultūra paremtos gyvenimo filosofijos niekinimą. Apokalipsė artėja.
Tiesa, E.A.Poe apsakyme psichikos ligonių uždaryti gydytojai ir prižiūrėtojai galiausiai ištrūko ir beprotnamyje vėl susigrąžino valdžią.
