Dainų šventės direktorius R.Kondrotas: „Ar taip nemylime vaikų?“

„Man sunku suvokti, bet, matyt, mes nemylime savo vaikų, nes lėšos, kurios skiriamos Vaikų dainų šventei, yra tris kartus mažesnės negu – suaugusiųjų Dainų šventei“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė Moksleivių dainų šventės direktorius Romualdas Kondrotas.

– Kurie Moksleivių dainų šventės renginiai bus didžiausi?

– Dainų šventės įžanga – moksleivių dailės darbų parodos atidarymas Seime liepos 4-ąją. Vaikai atsiuntė per 800 darbų – piešinių, skulptūrų, lipdinių, iš kurių atrinkome pačius geriausius.

Didžiausi renginiai – liepos 6-ąją Vingio parke vyksianti Dainų diena „Tu mums viena“, liepos 8-ąją „Siemens“ arenoje – Šokių diena „Mano žemė“, liepos 9-ąją – Kalnų parke Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine“.

Liepos 6-ąją moksleiviai dalyvaus vėliavų parade S. Daukanto aikštėje. Paskui pučiamųjų orkestrai gros Bernardinų sode. Vėliau, kad vaikai būtų užimti prieš didįjį Dainų dienos koncertą Vingio parke, ten pat vyks skraidyklių paradas. Po jo prasidės Dainų diena. 21 val. tradiciškai giedosime Lietuvos himną, prisijungdami prie viso pasaulio lietuvių.

Eisenos į Vingio parką nebus. Ji praranda prasmę – žiūrovų beveik nėra, o vaikai pavargsta, kol nueina tuos kelis kilometrus į parką.

– Kur vyks šventės dalyvių repeticijos?

– Vaikai, išskyrus Ansamblių vakaro dalyvius, repetuoti į Vilnių suvažiuoja pirmadienį, liepos 4-ąją. Ansamblių dienos dalyviai atvažiuos liepos 5 d. Repeticijos vyks stadionuose, uždarose didelėse erdvėse. Generalinės repeticijos vyks ten, kur ir šventės renginiai.

– Kokių naujovių bus šiemetėje šventėje?

– Tradicijos yra tradicijos – jas reikia saugoti, gerbti. O naujovė yra ta, kad Šokių dieną matysime visų žanrų šokius, kurių mokomasi mokyklose: ir pramoginius, ir tautinius, ir gatvės, ir šiuolaikinius šokius, taip pat ir baletą. „Siemens“ arenos erdvė patogi tuo, kad joje galima šokti ir baletą, taip pat gatvės šokius. Baleto juk nešoksi stadione ant žolės.

Kalnų parke daugybė folklorinių ansamblių, pagerbdami vieni kitus, dainuos įvairių regionų dainas: dzūkai dainuos žemaitiškai, žemaičiai – aukštaitiškai ir t. t. Tai irgi bus šios šventės naujovė.

– Kokių renginių, be minėtų trijų pagrindinių, dar vyks sostinėje?

– Žanrai, kurie nepakliuvo į Dainų dieną, bus pristatomi Vilniaus bažnyčiose. Akordeonininkai liepos 7-ąją gros Šv. Jonų bažnyčioje. Geriausi chorai turės galimybę pasirodyti Šv. Kotrynos bažnyčioje, pučiamųjų ansambliai – Rotušės aikštėje.

Tai, kad Dainų šventės dalyviai pasirodys bažnyčiose, – taip pat naujovė.

Gedimino kalno papėdėje vyks jomarkas. Tautodailininkai ir profesinių mokyklų mokiniai demonstruos savo dirbinius, rodys, ką sugeba.

– Rengti tokius didelius renginius – sudėtinga ir atsakinga. Kaip apibūdintumėte šventės tikslą?

– Ji rengiama vardan vaikų. Jeigu nebus Vaikų dainų švenčių, nebus ir suaugusiųjų švenčių. O šių Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Nedainuojantys vaikai reiškia, kad nedainuoja ir suaugę. Tada bus nedainuojanti tauta.

Vaikų dainų šventės gal net svarbesnės ir dėl to, kad dainuojantis žmogus – geresnis ir tauresnis, nedarys nusikaltimų. Kaimų, miestelių vaikai nedažnai atvažiuoja į Vilnių. Mes sudarome galimybę nemokamai lankyti muziejus tarp repeticijų. Tikimės, kad jiems tai paliks įspūdį.

– Svarbu ne tik meninė programa, bet ir vaikų apgyvendinimas, maitinimas, saugumas, sveikata.

– Vaikai gyvens per 60-yje Vilniaus mokyklų – beveik visose. Nepriima tik viena kita, kuriose vyksta renovacija arba egzaminai. Sieksime, kad kiekvienoje būtų šilto vandens, kad dirbtų valytojos. Kita vertus, kiekvienam vadovui turėtų rūpėti jo mokyklos įvaizdis, prestižas.

Pusryčius ir vakarienę vaikai valgys tose mokyklose, kuriose gyvens. Pietaus repeticijų vietose, išskyrus pačius mažiausius, kurie bus parvežami pietauti į mokyklą. Į repeticijų vietas karšti pietūs bus pristatomi termosuose, kadangi nepasiteisino užšaldytas, o paskui atšildytas maistas, koks buvo praėjusioje Dainų šventėje.

Maistą tieks konkursą laimėjusi bendrovė „Pontem“. Statys palapines, jose – stalus, suolus ir maitins vaikus. Tos palapinės stovės iki Dainų šventės pabaigos.

– Ta „mažiausia“ kaina, mūsų nuomone, yra gana didelė – 8 eurai 70 ct dienai vienam asmeniui. Ir tai pavyko ją nuderėti tik po dviejų derybų turų – pirmoji kaina siekė apie 10 eurų.

– Iš Finansų ministerijos šventei gavome 1 mln. 300 tūkst. eurų. Švietimo ir mokslo ministerija pridėjo apie 500 tūkst. eurų. Tų pinigų nelabai pakanka. Tačiau kiek viskas konkrečiai kainuos, paaiškės po Dainų šventės. Už renginių garsą, apšvietimą, vaikų maitinimą mokėsime po šventės.

Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo už dviejų dienų „Siemens“ arenos, kur vyks Šokių diena ir jos repeticija, nuomą. Už dar dviejų dienų nuomą moka šventės organizatoriai. Bendra suma už keturias dienas – apie 56 tūkst. eurų.

– „Siemens“ arenos savininkai nepanoro vaikų renginio įsileisti veltui?

– Ne. Bet mes mokame ir už stadionus, uždaras erdves, kuriose vyks repeticijos, mokame mokykloms už grindis, už Vingio parką, kuriame vyks Dainų diena. Mokame už viską. Praėjo tie laikai, kai kažkas kažką davė veltui.

Esu dėkingas Kauno profesinėms mokykloms, kurių moksleiviai suremontavo Vingio, Kalnų parkų suolus, juos nudažė. Tam, kad būtų pigiau. Viską reikėjo remontuoti, o tų darbų sąmata buvo didžiulė.

– Požiūris į tai – keistas. Pavyzdžiui, važiuoja 4-5 kariškių sunkvežimiai, o juos lydi karo policija. Važiuoja 10-15 mokinių autobusų, o policijos palydos nėra.

Tais bjauriais sovietiniais laikais net mintis nekildavo išleisti į šventę delegaciją dešimčia autobusų be policijos palydos. Dabar sako, kad grėsmių nėra. Viskas – savivaldybių rankose, gal jos tą palydą suorganizuos, o gal – ne.

Negana to, kad anksčiau šventės dalyvius lydėdavo policijos ekipažas, visada ten, kur vaikai gyvendavo, būdavo ir medikas. Kiekviena delegacija atsiveždavo savo mediką ir policijos pareigūną.

Vaikai rytą išeis į repeticijas, o grįš vėlai vakare. Jų daiktų apsauga – beveik nulinė. Ką reiškia vienas budėtojas senukas, o gal ir jo nebus? Turime liūdnų patirčių.

– Ir nuo požiūrio. Man sunku suvokti, bet, matyt, mes taip nemylime savo vaikų, kad lėšos, skiriamos Vaikų dainų šventei, yra tris kartus mažesnės, negu skiriamos suaugusiųjų Dainų šventei.

2012 m. latvių moksleivių Dainų šventė kainavo 12, mūsų šventė, sutraukusi tiek pat dalyvių ir tokios pat trukmės – 6 milijonus litų. Kai pasakėme latvių sumą, visiems čia buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus – baisiai brangu.

Sena mano svajonė – kad šventės metu dainininkai galėtų nueiti į Šokių dieną, šokėjai – į Dainų dieną, Ansamblių vakarą. Iš tos pačios mokyklos vieni dainuoja, kiti šoka, treti groja Ansamblių vakare, o net nepamato savo draugų pasirodymų. Kaip darbo įrankiai – atidirbo, į autobusą ir namo. Kad tik pigiau. Juk reikėtų juos ir vėl maitinti, apnakvydinti, o tai – milžiniškos lėšos.

Manau, kad visa Dainų šventės savaitė turėtų būti skirta Lietuvos vaikams. Kad jie galėtų pasižvalgyti po sostinę ir muziejus, pamatyti vieni kitų renginius.