Sueigoje gros, dainuos ir šoks Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro kapela „Smalinė“ iš Smalininkų, vokalinis ansamblis „Vėtrungė“ iš Viešvilės, tautinių šokių kolektyvas „Skalva“ iš Smalininkų.
1989 m. pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas – šiandien unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklas. 2014 m. balandžio 26 d. švenčiant Tautinio atgimimo ąžuolyno 25-ųjų metinių paminėjimo šventę, pradėta sodinti 1918 m. atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė. Pirmąjį dvidešimt penkių ąžuolų guotą pasodino sūduviai. 2015 m. balandžio 25 d. atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitėje antrąjį dvidešimt penkių ąžuolų guotą pasodino aukštaičiai.
Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas
1988 metais prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui entuziastai ėmėsi organizuoti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno sodinimą. Ąžuolyną buvo nuspręsta sodinti Sūduvos krašte, J.Basanavičiaus gimtinėje. 1989 m. balandį buvo pasodintas 30 hektarų ąžuolynas. Kasmet ąžuolynas plėtėsi. Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas dabar užima 40 hektarų plotą, jame auga apie 9000 medelių, pasodinta 13 giraičių svarbiausioms valstybės istorijos datoms atminti.
Tautos atminties giraitėje žaliuoja ąžuoliukai išskirtinėms tautos asmenybėms: dr. Jonui Basanavičiui, Simonui Daukantui, Antanui Poškai, Vydūnui, Lietuvos Respublikos Prezidentams, kitiems žymiems žmonėms.
Vasario 16-osios Akto signatarų giraitės ąžuoliukai pasodinti 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarams atminti ir pagerbti.
Represijų aukų giraitė skirta lietuvių tautos žmonėms, patyrusiems represijas ir genocidą.
Vilkaviškiečių giraitė skirta garbiems krašto, kuriame auga ąžuolynas, žmonėms.
Valstybinės J.Basanavičiaus premijos laureatų giraitėje kasmet pasodinamas ąžuoliukas Valstybinės premijos laureatui, apdovanotam už pozityvią kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros baruose, pagerbti.
Tautos vienybės giraitės ąžuolai visiems Lietuvos žmonėms primena: stiprybė – vienybėje.
Jaunimo giraitė simbolizuoja kartų perimamumą valstybės kūrimo darbuose, saugojant tautos vertybes ir nepriklausomybę.
Pasaulio lietuvių giraitė primena, kad ketvirtadalis mūsų tautiečių gyvena svečiose šalyse.
Knygnešių giraitės centre – iš knygnešių tėviškių sugabentų akmenų aukuras. Knygnešių giraitėje auga apie 150 ąžuoliukų, 115 iš jų – vardiniai. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, 1864–1904 metais, gabendami lietuviškus spaudinius iš Prūsijos, knygnešiai padėjo išsaugoti gimtąją kalbą.
Sąjūdžio Seimo beržų žiedas. 1991 m. pavasarį 35 metrų skersmens žiede pasodinti berželiai 1988 m. spalio 22–23 d. vykusio Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams pagerbti.
Baltų giraitė skirta mūsų protėviams atminti. Seniausios rašytinės žinios apie baltus siekia V amžių pr. Kr. XII amžiuje minimos baltų gentys: prūsai, galindai, skalviai, jotvingiai, sūduviai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai, lietuviai ir Dniepro baltai. Šiandien išlikusios dvi baltų tautos – latviai ir lietuviai.
Kovo 11-osios Akto signatarų giraitėje pasodinti vardiniai ąžuoliukai 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarams atminti ir pagerbti.
Kovo 11-osios giraitė. 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika. Penkiasdešimt metų trukusi okupacija baigėsi neįtikėtinai drąsiu ir taikiu nepriklausomybės atkūrimu. Vienuolika giraitės ąžuolų auga apie aukščiausią apylinkėse kalvą, į pietvakarius nuo Jono Basanavičiaus gimtosios sodybos.
1998 m. Vyriausybės nutarimu Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynui ir J.Basanavičiaus gimtinei suteiktas kultūros paminklo statusas. Nuo 2010 m. Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas ir J.Basanavičiaus gimtinė – Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys.
