Balandžio pradžioje, taigi vėluojant keturis mėnesius, paskelbti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) konkurso rezultatai verčia svarstyti šios institucijos veikimo principus ir finansavimo politiką, teigia kultūros leidinių atstovai, pasirašę kreipimąsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę.
Anot jų, dėl Seimo valdančiosios daugumos, Vyriausybės, kultūros ministro ir SRTRF vadovybės kaltės pavėlavęs konkursas
sutrukdė kultūros leidiniams pirmajame metų ketvirtyje sureguliuoti apimtis pagal naująjį metų biudžetą ir jau vien dėl to jų leidyba
gali nutrūkti.
„Rezultatų analizė rodo, kad dėl neaiškių priežasčių nepriklausomybės metais įkurti leidiniai pasmerkti jau ne bado dietai, bet išnykimui. Kai kurie leidiniai akivaizdžiai žlugdomi: “Šiaurės Atėnai“, „7 meno dienos“, „Archiforma“, „Kultūros barai“,
„Bitutė“. Kiti priversti susitraukti, pavyzdžiui, „Kinas“, “Naujasis židinys-Aidai“, „bernardinai.lt“.
Dauguma šių leidinių sugebėjo išgyventi jau ketvirtį amžiaus, net ir nuolatinio finansinio spaudimo sąlygomis vykdydami savo misiją: sukurti terpę kūrybai ir diskusijoms apie profesionaliąją kultūrą, šalies istoriją, nacionalinę tapatybę, religiją, socialines kultūros
problemas, ugdyti jaunąją kritikų, literatų, kultūros istorikų kartą, puoselėti lietuvių kalbos kultūrą“, – sakoma kreipimesi.
Pasak jo autorių, lėšos skirstomos neatsižvelgiant į realias išlaidas kuriant leidinio turinį ir jį publikuojant. Pasikeitus valiutai, nuo 2015 m. smarkiai išaugo ir visų paslaugų kainos: vertėjų, kalbos redaktorių, maketuotojų, programuotojų, dizainerių ir kt.
Kultūros leidinių vadovams atrodo nelogiška, kad spauda remiama finansuojant „projektus“, o ne pačius leidinius.
Kreipimosi autoriai, apibendrindami daugelio metų patirtį, konstatuoja, jog Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas savo
sprendimais ne tik nepadeda gerinti kultūros leidinių, bet ir verčia bloginti jų kokybę, atvirai juos žlugdo nuolat mažindamas
finansavimą ir kaitaliodamas politiką.
Kreipimosi autoriams abejonių kelia ir Tarybos sudėtis, nes tik 2 iš 7 narių turi ką nors bendra su kultūra.
Kultūros leidinių vadovai reikalauja užtikrinti tradicijas ir skaitytojų auditoriją turinčių periodinių kultūros ir meno leidinių
finansavimą, sukuriant tęstinę programą, įvardyti ir pagrįsti projektų vertinimo kriterijus, skelbti projektams ekspertų
suteiktus balus, pakeisti Fondo tarybos sudarymo principus, kad joje vyrautų kultūros ir švietimo atstovai.
Tačiau sunku tikėtis, kad jų balsą valdžios žmonės išgirs. Artėjant spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimo dienai darosi vis aiškiau, kad knygnešių žygdarbiai jau seniai užmiršti. Euro valdomoje rinkos visuomenėje lietuviška spauda (ir ne tik kultūrinė) – grynas nuostolis. Jei jau tokia populiari rusiška televizija, tai gal galima pasitenkinti ir tikrai kokybiška rusų kultūros spauda. Na, o jaunimui – angliška.
