Kauniečiai gali didžiuotis, kad mieste yra įrengti įspūdingi ir išskirtiniai saulės laikrodžiai.
Pažaislio vienuolyne esantis laikrodis – vienas seniausių šalyje. Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelyje įrengtas didžiausias šalyje vertikalus saulės laikrodis. Kitas KTU atstovų kūrinys – taip pat išskirtinis – žmogaus šešėlio saulės laikrodis.
Senamiestyje ant Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) pastato sienos džiugina nuolat besišypsantis laikrodis.
Saulės laikrodžių specialistai sakė, kad šie įrenginiai rodo tiksliausią laiką, o Kaune jų yra bene daugiausia, palyginti su kitais šalies miestais.
Apie įrenginį žino nedaugelis
KTU mokslininkai, gerbdami praeitį, 2009 metais Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga sukūrė išskirtinį paminklą.
Prie Chemijos technologijų fakulteto pastato, žalioje vejoje greta Radvilėnų plento, įkurdino žmogaus šešėlio saulės laikrodį. Ant vientisos akmens plokštės surašyti mėnesiai.
Aplink išdėlioti dvi laiko juostas rodantys simboliai. Akmeninės gilės simbolizuoja žiemos, ąžuolo lapai – vasaros laiką.
Norint sužinoti, kiek yra valandų, būtina, kad šviestų saulė. Tada reikia atsistoti nugara į saulę ant mėnesį žyminčios plytos, ir šešėlis kris ant tam tikrą valandą žyminčios gilės arba ąžuolo lapo.
Daugelis kauniečių nė nežino, kad turime tokį originalų žmogaus šešėlio saulės laikrodį. Net pro šią vietą kasdien skubantys KTU studentai, paklausti apie laikrodį, gūžčiojo pečiais.
Studentai tikrina tikslumą
Kur kas daugiau kauniečių žino, kad saulės laikrodis įrengtas ir ant KTU studentų miestelyje esančio Informacinių technologijų plėtros instituto Studentų gatvėje pietinės sienos. Šiemet laikrodžiui sukaks 10 metų.
Jį KTU atstovai, gerbdami istoriją ir ją norėdami sujungti su šiuolaikinėmis technologijomis, įrengė 2006 metais. Įrenginys pripažintas didžiausiu vertikaliu saulės laikrodžiu Lietuvoje.
Maksimalus jo gnonomo – strypo, nuo kurio krinta valandas rodantis šešėlis, ilgis yra 8,597 metro. Viso laikrodžio plotas – 81 kvadratinis metras.
„Norint pamatyti, kiek yra laiko, taip pat reikia, kad šviestų saulė. Kai tai nutinka, daugelis studentų mėgsta stebėti, ar laikrodis tikslus. Tikrai, nepaisant vasaros ar žiemos laiku gyvename, jis valandas rodo teisingai“, – pasakojo KTU studijuojantis Andrius Vaičys.
Rodo tikslų Kauno laiką
Nuo Aleksoto žvelgiant į Kauno senamiestį puikiai matyti ant vieno VU KHF pastato sienos esantis saulės laikrodis. Dėl savitos formos kauniečiai įrenginį vadina besišypsančiu laikrodžiu.
Jį 1986 metais sukūrė skulptorius Antanas Balkė ir architektas Ričardas Krištapavičius. Architektas pasakojo, kad tada kilo sumanymas parinkti gotikinio stiliaus langą primenančią laikrodžio formą.
„Tai tarsi iš universiteto lango į miestą sklindančių žinių simbolis. Taip pat anuomet, sovietiniais laikais, mums buvo labai svarbu, kad laikrodis rodytų tikslų ne mums primestą ar Lietuvos, o būtent Kauno laiką. Kaip tai turi būti padaryta, apskaičiavo profesorius Libertas Klimka. Todėl kauniečiai ir dabar gali sužinoti, kiek valandų yra būtent jų mieste“, – sakė R.Krištapavičius.
Išliko simbolinis užrašas
Dar vienas saulės laikrodis įrengtas Pažaislio vienuolyne ant pietinės bažnyčios sienos. Vienuolyno atstovės sakė, kad detalesnių žinių apie laikrodžio istoriją nėra.
Manoma, kad mechanikos paveldo paminklas įrengtas XVII amžiaus pabaigoje.
Nors laikrodis pablukęs, ant jo galima įskaityti lotynišką užrašą: „Saulei leidžiantis atmink, kad nusileis ir tavo gyvenimo saulė.“
Pagal saulę laikas nustatomas tiksliausiai
Jonas Navikas
KTU inžinierius, saulės laikrodžių kūrėjas
„Saulės laikrodžiai nuo pat Senovės Egipto laikų būdavo laikomi tiksliausiais. Jie būdavo obeliskų formos.
Vėliau laikrodžius žmonės pradėjo rengti universitetuose, ant bažnyčių sienų. Kada Lietuvoje atsirado saulės laikrodžiai, tikslių žinių nėra. Manoma, kad seniausi yra Kretingos vienuolyne 1640 metais, ant Šiaulių bažnyčios sienos 1625 metais bei Pažaislio vienuolyne apie 1700 metus įrengti saulės laikrodžiai.
Kadangi tokie laikrodžiai neretai būdavo įrengiami mokslo įstaigose, tai ir dabartiniais laikais dirbdamas KTU sumaniau atgaivinti šią tradiciją. Pavyko sukurti du laikrodžius.
Kaune saulės laikrodžių yra bene daugiausia – 4.
Iš L.Klimkos yra tekę girdėti, kad saulės laikrodžio likučių buvo išlikę dar ir ant Šv.Gertrūdos bažnyčios sienos.“
