J.Sasnausko knygoje analizuojami Senojo Testamento tekstai. Autorius pateikia literatūrines, eseistines jų interpretacijas su religinių, istorinių bei politinių aplinkybių išmanymu, panoraminiu matymu. Nagrinėdamas po nedidelį liturginį skaitinį, rašytojas nemoralizuoja, nedogmatizuoja, tačiau atidžiai ir nepaprastai gyvai analizuoja Senojo Testamento vertimą, galimas klaidas bei tekstologiją.
„Senojo Testamento tekstų nagrinėjimą paskatino kelios priežastys. Norėjosi pateikti skaitytojams ką nors kitoniška, mažiau pažįstama, nauja, o kartu ir save išbandyti. Evangelijų interpretacijos, kurioms skirtos kelios ankstesnės knygos, rodėsi tam kartui jau tarsi išsemtos. Senasis Testamentas traukė ir masino kaip nauja žemė. Nėriau ten stačia galva, užsidegęs ir radau dalykus, kurių nesitikėjau. Dievo ir žmogaus santykiai Senajame Testamente tokie painūs ir prieštaringi, kad griūva visos išankstinės religinės schemos“, – aiškino brolis pranciškonas.
Kunigas tikisi, kad, be jau esamų jo raštų mėgėjų, naująją knygą atras ir daugiau skaitytojų. Nors iš pirmo žvilgsnio knygos tekstas gana specifinis, autoriaus teigimu, knygoje šį tą sau atras įvairaus amžiaus ir išsilavinimo skaitytojai.
„Biblijos pasaulis intriguoja ir jaunus žmones, o Senasis Testamentas juk rodosi dramatiškesnis, paslaptingesnis. Be to, ten dažnai veikia jauni žmonės, net paaugliai. Religinių išgyvenimų diapazonas čia be galo platus – nuo entuziazmo iki abejonių, juodžiausios nevilties ir priekaištų dangui. Tai įkvepia pasitikėjimo tiems tekstams ir primygtinai sako, kad Dievas nėra „dukart du – keturi“, – sakė J.Sasnauskas.
Kita vertus, Senasis Testamentas – daugiau nei religijos šaltinis. Tai, pasak kunigo, ir žydų poezija, pasakojimo menas, svetimos kultūros klodai, istorijos pamokos.
„Skaitydami Šventąjį Raštą, pirmiausia klausiame, ar jis nėra mums tolimas ir svetimas, ar tikrai atliepia mūsų suvoktą gyvenimo tikrovę. Jei taip, tada antras žingsnis – Biblijos tekstais tikrinti ir sverti savo paties gyvenimą, žiūrėti, kaip pildosi ar nesipildo Dievo pažadai, svarstyti, ko iš tavęs laukia ta ar kita perskaityta istorija. Toks procesas verčia aikčioti ir padeda perstatyti dvasinį gyvenimą bei iš naujo dėlioti asmenines vertybes“, – kalbėjo J.Sasnauskas.
Knygų „Dar kartą – Žmogaus Sūnus“ (1999 m.), „Jei esame čia“ (laiškai, kartu su Antanu Terlecku, 2000 m.) „Bernardinų dienoraščiai“ (2002 m.), „Malonės akrobatika“ (2006 m.), „Pagaunama ir nepagaunama“ (2013 m.), „Iš skverelių ir kaimelių teologijos“ (kartu su Stanislovu Dobrovolskiu, vertimas į rusų k., 2013 m.) autorius J.Sasnauskas gimė 1959 metais Vilniuje. Už disidentinę veiklą buvo suimtas ir kalintas 1979–1986 metais. Baigęs Kauno kunigų seminariją, 1995 metais lietuvių parapijoje Kanadoje tapo kunigu, o 1996–aisiais davė vienuolio pranciškono įžadus. Šiuo metu autorius kunigauja Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, taip pat vadovauja katalikų radijo stočiai „Mažoji studija“.
Brolis pranciškonas knygą „Kaip buvo pradžioje. Biblinės meditacijos“ pristatys Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d., ketvirtadienį, 10 val. Forume – LRT studijoje. Renginyje taip pat dalyvaus filosofas, tekstologas, „Aidų“ leidyklos vadovas Vytautas Ališauskas ir „Šiaurės Atėnų“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė, 2009 metais su J.Sasnausku išleidusi bendrą knygą „Postilės“.
