Vienos premijos piniginė išraiška – 30,4 tūkst. eurų. Lietuvoje garbingiausios kultūros ir meno premijos teikiamos kasmet už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų darbus kultūros ir meno srityje arba už ilgametį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną.
„Laisvė – kūrybos pagrindas. Darau tik tai, kuo tikiu. Turiu vilties, kad nors vienas žmogus manimi patikės ir man pritars. Nacionalinė premija – didžiausias netikėtumas mano gyvenime. Tačiau tai ir įsipareigojimas laisvei be jokių išlygų“, – prezidentūroje kalbėjo Vladas Urbanavičius. Šiems skulptoriaus žodžiams greičiausiai tyliai pritarė ir likusieji penki laureatai, kurių kai kurie trumpai padėkojo jiems žengti gyvenimo ir kūrybos keliu padėjusiems asmenims.
Nuopelnai, už kuriuos skirtos premijos:
1. Muzikologas Algirdas Jonas Ambrazas – už fundamentalius XX amžiaus lietuvių muzikos tyrimus.
3. Muzikas Leopoldas Digrys – už Lietuvos vargonų mokyklos atgaivinimą ir plėtojimą.
2. Aktorius Dainius Gavenonis – už šiuolaikinį teatrą kuriančią aktorinę kalbą.
4. Rašytoja Giedra Radvilavičiūtė – už skvarbią visuomenės analizę, už eseistinio teksto kokybę. Interviu su Giedra Radvilavičiūte skaitykite čia.
5. Skulptorius Vladas Urbanavičius – už minties ir formos darną šiuolaikinėje skulptūroje. Interviu su Vladu Urbanavičiumi skaitykite čia.
6. Grafikė Janina Grasilda Žilytė (Birutė Žilytė) – už aukštąją modernią kultūrą puoselėjančią dailę ir kūrybą vaikams.
Nevengia ironijos ir autoironijos
Literatūros pasaulyje mažai kas abejoja, kad 56 metų Giedra Radvilavičiūtė – viena įdomiausių pastarojo meto Lietuvos rašytojų. Nors autorė išleido tik dvi knygas – „Suplanuotos akimirkos“ ir „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“, – kone kiekvienas jos apsakymas yra toks sodrus, kad kai kuriais atžvilgiais prilygsta storam romanui. Jos kūryboje pinasi, žaižaruoja ir intelektualumas, ir humoras, ir moteriškų žurnalų aktualijos. Ironija ir autoironija – vienos svarbiausių sudedamųjų dalių.
Atpažinimo ženklas – „vamzdis“
65 metų Vladas Urbanavičius – vienas žinomiausių Lietuvos skulptorių, daug ginčų sukėlusios, „vamzdžiu“ pravardžiuojamos ir šiuolaikinio Vilniaus simboliu tapusios „Krantinės arkos“ autorius.
„Yra menininkų, kuriuos galima atpažinti iš vieno žodžio. Tapytojas Vincentas van Goghas – tai ausis, režisierius Borisas Dauguvietis – auskaras, Salvadoras Dali – ūsai, skulptorius Mindaugas Navakas – kablys, o V.Urabanavičius – vamzdis“, – yra pastebėjusi Vilniaus dailės akademijos prorektorė, žinoma tekstilininkė Eglė Ganda Bogdanienė.
Šiuolaikinės lietuvių skulptūros panoramoje V.Urbanavičiaus darbai išsiskiria savitu minimalistinio mąstymo bei subtilaus formos jausmo lydiniu.
Kūryba apima kelias sritis
85 metų dailininkės Birutės Janinos Grasildos Žilytės kūryba apima net kelias dailės sritis: knygų iliustraciją, estampą ir sienų tapybą. Modernistinė meninė raiška, asociatyvumas ir įdomios plastinės-filosofinės metaforos, sodrus koloritas, emocijų kupini spalviniai santykiai tapo išskirtiniais B.Žilytės kūrybos bruožais. Svarbiausią vietą dailininkės kūryboje užima knygų grafika, ypač – literatūra vaikams. Dailininkė yra apipavidalinusi daugiau kaip 10 knygų, kurios sulaukė ne vieno pakartotinio leidimo ir daugybės apdovanojimų.
Galinga muzikos mokslo varomoji jėga
Muzikologijos habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Ambrazas (82 m.) išleido 11 knygų, 2 iš jų – užsienio kalbomis, paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių Lietuvos periodiniuose ir mokslo leidiniuose, Lietuvos, Rusijos, Suomijos enciklopedijose, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos muzikos leidiniuose, skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse konferencijose Švedijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltijos šalyse.
„Be šio mokslininko įžvalgų, būtų didžiulė duobė mūsų muzikos moksle“, – sakė A.Ambrazą Nacionalinei premijai pristačiusios Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovė Zita Bružaitė.
Tituluoja geriausiu aktoriumi
Rašydami apie 42 metų Dainių Gavenonį teatro kritikai kartais tituluoja jį geriausiu Lietuvos teatro aktoriumi, ir ne be pagrindo – D.Gavenonis yra pelnęs bene daugiausia lietuviškų ir tarptautinių apdovanojimų už pagrindinius vaidmenis. Dauguma jų sukurta Oskaro Koršunovo spektakliuose. Nuo „Shopping and Fucking“ pagal Marko Ravenhilo pjesę – D.Gavenonis, vaidinęs ten Robį, yra vienas svarbiausių O.Koršunovo aktorių. Įspūdingi, įsimenantys jų drauge kurti vaidmenys šiuolaikinėje ir klasikinėje dramaturgijoje – Paulis Mariuso von Mayenburgo „Ugnies veide“, poetas Benamis „Meistre ir Margaritoje“ pagal Michailo Bulgakovo romaną, Oidipas spektaklyje pagal Sofoklio tragediją „Oidipas karalius“, Klaudijus ir Tėvo šmėkla Williamo Shakespeare‘o „Hamlete“, Satinas spektaklyje „Dugne“ pagal Maksimo Gorkio pjesę, gydytojas Dornas Antono Čechovo dramoje „Žuvėdra“.
Vargonų patriarchas
Nedaugelis pasakytų kaip Lietuvos vargonų patriarchas 81 metų Leopoldas Digrys: „Man pavykdavo įgyvendinti visas savo idėjas – iškeldavau sau tikslą ir nepasiduodavau.“
Maestro 1962-aisiais nuo nulio atkūrė vargonų klasę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tada čia nebuvo nė vienų veikiančių vargonų – tik maža fisharmonija, o auditorijoje per egzaminą tilpdavo vienas žmogus – kiti komisijos nariai stovėdavo.
Jau 1963-iaisiais L.Digrio iniciatyva vargonai suskambo ir tuometinėje Paveikslų galerijoje. Jis pirmasis Sovietų Sąjungoje pradėjo rengti Vilniuje tarptautinius vargonų muzikos festivalius, kurių tradicija tebegyvuoja šiandien, įsiliejusi į Kristupo vasaros festivalį. Beveik prieš ketvirtį amžiaus L.Digrio įkurtas Religinės muzikos centras iki šiol Šv.Kazimiero bažnyčioje kasmet surengia per 60 nemokamų sakralinės muzikos koncertų. Be to, maestro daug nuveikė statydamas vargonus, o pats Lietuvoje ir užsienyje surengė daugiau kaip 2000 vargonų muzikos koncertų.
