Toks Š. Biručio įsakymas ministerijoje įžiebė karštas diskusijas, kurios jau nuvilnijo iki Seimo ir kitų valstybės institucijų, kurių pareigūnai į išskirtinius kultūrinius renginius ateidavo ne su nusipirktais bilietais, o tik su kvietimais.
Ko gero, ne vienas paprastas mirtingasis, matydamas žiniasklaidos priemonėse fotoreportažus apie išskirtinę premjerą ir jos publiką, su pavydu pagalvoja: „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus, kai bilietai į tokius renginius šiais laikais kainuoja po kelis šimtus eurų.“
Kodėl ministras Š. Birutis užsimojo sutramdyti savo pavaldinių, gaunančių ne pačius didžiausius atlyginimus, apetitą kultūriniams renginiams? Gal jie jau peržengė visas ribas, prašydami kvietimų iš teatrų ir kitų kultūros įstaigų? Taip manyti leidžia ministro įsakymo sakinys: „(...) Siekiant išvengti viešų ir privačių interesų konflikto, atsisakyti įstaigų kvietimų nemokamai apsilankyti renginyje, į kurį yra platinami bilietai (...)“
Ministras tik rekomenduoja?
Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas, kalbėdamas apie ministro įsakymą, teigė supratęs, jog šis dokumentas esąs tik rekomendacinio pobūdžio ir skirtas tik Kultūros ministerijos klerkams, o ne kultūros įstaigoms: „ Ir tai – suprantama, nes kiekviena įstaiga turi savo rinkodaros politiką, susijusią su rėmėjais bei kitais dalykais. Kita vertus, mūsų teatrui tas ministro įsakymas didelės įtakos neturės, nes mūsų išdalijamų kvietimų skaičius – labai mažas.“
Tačiau G. Kėvišas neneigė, jog į teatro premjeras visada yra kviečiamas kultūros ministras, o jei jis pats nusprendžia kokią premjerą praleisti, tai vietoj savęs deleguoja viceministrus: „Seimo ar vyriausybės narių į premjeras nekviečiame. Nebent būna koks nors išskirtinis, su jų veikla susijęs renginys. Į koncertą, skirtą tragiškų 1991 m. sausio 13-osios įvykių 25-osioms metinėms paminėti, kvietėme krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką, nes manėme, jog ši data svarbi jo kuruojamai sričiai. Kartais, bet labai retai, kviečiame užsienio reikalų ministrus, jei koks nors renginys susijęs su kultūriniais ryšiais su užsienio šalimis.“
Paklaustas, ar kokie nors politikai ar valstybės įstaigų vadovai bei pareigūnai bando išprašyti kvietimų į teatro premjeras ar renginius, G. Kėvišas patikino, jog su tokiais dalykais nesusiduriąs: „ Tiesa, vienas toks atvejis per trylika mano darbo metų teatre yra buvęs, bet aš jo komentuoti nenorėčiau.“
Prisiminus, kad Naujųjų metų išvakarėse vykusioje operos „Bohema“ publikoje buvo nemažai Seimo narių, valdžios atstovų, G. Kėvišas patikino, jog visi tie, kas sėdėjo teatro salės parteryje, pirko net iki 200 eurų kainavusius bilietus: „Dažniausiai, išsiųsdami kvietimus į panašius renginius, mes apsiribojame teatro rėmėjais arba asmeninis, kurie savo asmeninėmis lėšomis atlikėjams yra įsteigę prizus. Bet juos kviečiame tik į centrinę ložę ir tik per premjeras.“
Turi savo kvietimų kvotas
Nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė prisipažino dar išsamiai nesusipažinusi su prieš pat Naujuosius metus pasirašytu ministro įsakymu, bet teigė, kad jau ir anksčiau vadovaudavosi pirmiausia savo įstaigos nustatytomis kvietimų kovotomis: „Jose numatyta, kiek ir kam kvietimų skiriame iš Kultūros ministerijos ar iš Kultūros ir meno tarybos, autoriams bei atlikėjams. Taip pat pardavinėjame bilietus su nuolaidomis moksleiviams, senjorams, orkestrų nariams. Todėl nematau jokių kliūčių savo galiojančias taisykles priderinti prie ministro įsakymo.“
Tačiau, R. Prusevičienė, pastebėjo, kad ministro įsakyme nurodyta išimtis siųsti kvietimus politinio pasitikėjimo pareigūnams gali sukelti diskusijas: „Bet ji, kaip suprantu, liečia tik ministro politinio pasitikėjimo pavaldinius, kuriems tenka dažnai lankytis jų kuruojamų kultūros įstaigų renginiuose.“
Seimo narių į kasą nesiunčia
Nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis buvo atviras ir prisipažino, jog, jei jam paskambina Seimo nariai ar valstybės įstaigų pareigūnai, jis jų į teatro bilietų kasą prieš premjeras nesiunčia: „Bet tokių skambučių būna nedaug. Kvietimų į premjeras mes nevengiam išsiuntinėti ir Kultūros ministerijai, ir Seimo Kultūros ir švietimo komiteto nariams bei jo atstovams. Tai – įprasta, tik tų kvietimų irgi masiškai nesiuntinėjam.“
Pasak, M. Budraičio, jei šią nusistovėjusią tvarką ministras norės pakeisti, tai tektų paisyti jo nurodymų.
Ministras nevengia patarpininkauti
Aiškindamas savo įsakymo dėl kvietimų atsiradimą, ministras Š. Birutis teigė, jog atsižvelgė į savo sudarytos darbo grupės šiuo klausimu patarimus: „Ypatingų ministerijos darbuotojų piktnaudžiavimų, naudojantis kvietimais į kultūrinius renginius, lyg ir nebuvo, tačiau, mano galva, kiekvienas kvietimas – pinigai, kiekviena sėdima vieta teatruose ar koncertinėse įstaigose – valstybės lėšos. Todėl turėtų būti elementari tvarka – kada ir kam duodami pakvietimai, kaip vedama jų apskaita. Juk negali bet kas važinėti veltui traukiniais ar skraidyti lėktuvais.“
Paklaustas, kodėl padarė išimtį politinio pasitikėjimo pareigūnams, ministras teigė, jog jam pavaldiems viceministrams dažnai tenka lankytis įvairiuose kuruojamų kultūros įstaigų renginiuose. Tokia pat išimtis, pasak Š. Biručio, galioja ir „turinio specialistams“, nes kultūriniai renginiai – jų darbo dalis.
Svarstydamas, ar visi, pavyzdžiui, operos „Bohema“ premjeroje dalyvavę parlamentarai, vyriausybės nariai ir kiti aukšti valdžios pareigūnai buvo įsigiję brangius bilietus, ministras šyptelėjo: „Įdomus klausimas... Todėl ir darau taip, kad būtų aiški tvarka. Kai Seimo nariai manęs klausia, kodėl jų niekas nepakviečia, visada sakau: „Mielieji, mes jums net kokį nors servisą galėtume garantuoti, kad nusipirktumėte bilietus. Bet ne kitaip, nes mes visi, ir ministrai, pakankamai uždirbame, kad nusipirktumėme bilietus.“ Apie kultūros ministrą nekalbu, nes tai – mano darbas. Privalau į renginius nueiti, kadangi atsakingas už šią sritį. Į „Bohemos“ operos premjerą aštuoniems Seimo nariams rezervavau bilietus po 200 eurų gerose vietose. Kaip į šios operos premjerą pateko vyriausybės vadovas, ministrai, nežinau.“
