Kas vyko V.Kudirkos aikštėje, kad tas veiksmas sudomino ne tik praeivius, bet ir tvarkos sergėtojus su valdžios atstovais? Kantresni praeiviai, nepabūgę šaltuko ir išstovėję keliolika minučių, galėjo stebėti performansą, kurį vieni laikė teatro pasirodymu, kiti protesto akcija, treti šiaip absurdu.
Geltonomis tvarkdarių liemenėmis vilkintis maždaug dešimties asmenų būrys kastuvais supylė krūvą sniego priešais V.Kudirkos paminklą. Tada vienas jų skambtelėjo varpeliu. Visi tą krūvą tais pačiais kastuvais išnešiojo į šalis. Po keliolikos minučių sniego kasinėjimo aikštė atrodė taip pat, kaip prieš performansą. Visai kaip ir mūsų absurdiškame pasaulyje. Dirbame dirbame, o rezultato kaip nėra, taip nėra.
Na, tiesą sakant, aikštė atrodė ne taip pat, o beveik taip pat. Liko šis tas nauja – į V.Kudirkos paminklą atremti kastuvai, kurių vienas ir sudomino kultūros ministrą Šarūną Birutį. Prie jo sugužėjo vyrai ir moterys su kameromis ir mikrofonais, į kuriuos iš kultūros ministro burnos pažiro auksinių pažadų ir vilčių srautas. „Rytoj viskas jau bus tvarkoj“ – sakė Š.Birutis. Kamerų žmonės linksėjo galvomis.
Kiek atokiau vyrai ir moterys su geltonomis liemenėmis, kurie ką tik kasė sniegą, kalbėjo visai kitokius dalykus. Štai P.Mendeika aiškino, kad rankoje laiko plastmasinį kiaurasamtį ne be reikalo – tai esą yra simbolis. Vyriausybė ir kultūros ministerija esą tokiu kiaurasamčiu kultūrai seikėja pinigus. Tiksliau tariant, tik vaizduoja, kad seikėja, nes kiek bepasemtų, tiek per skyles išbyra.
Kitas geltonliemenis kalbėjo, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas šiais metais kultūros leidiniams pakišo kiaulę. Štai jau sausio vidurys, o dar net nebuvo sudaryta proga pretenduoti į kasmetinę paramą. Jei visokios procedūros bus išspręstos greitai, kultūros leidiniai esą galės gauti savo kasmetinę dozę tik kokį vasarį ar net kovą. Ką daryt?
Š.Birutis į kameras aiškino, kad ir jis pyksta ant visų, kurie sudarė tokią situaciją, tačiau pareiškė, kad trečiadienį vyriausybėje jau bus sudėlioti visi taškai ant „i“ ir viskas pajudės. Ministras esą net prigrasino Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo atstovams, kad jie būtų pasiruošę skubos tvarka išseikėti savo milijonus, nes kultūros leidiniai jau neturi iš ko gyventi ir dėl to pyksta. O pykdami prisigalvoja visokių absurdų – štai ką tik kasė sniegą.
Ministras sakė irgi norėjęs pakasti sniegą kartu su geltonliemeniais, bet kadangi atskubėjo pavėlavęs, paprasčiausiai nespėjo pakasti. Tad jam beliko pagražbyliauti, kad norėjęs pakasti. Vienas iš susirinkusiųjų net piktinosi, kad jei Š.Birutis šitaip norėjo pakasti, tai galėjo ne tik mojuoti tuo kastuvu, bet imti ir pakasti. Ką pakasti? Pakasti sniegą arba pakasti kultūrą kartu su visais kultūriniais leidiniais.
Gal ir teisus tas žmogus, kuris tyliai ištarė: „Mąstau, kad vis tiek niekas nepasikeis“. Panašu, kad šiuo požiūriu tikrai nepasikeis. Nebent tie geltonliemeniai, kurie antradienio vidurdienį keliolika minučių kasė sniegą, netrukus valstybės bus priversti visą savo laiką skirti ne tik sniego kasimui, bet ir gatvių šlavimui šiltesniu metų laiku. Tik ar valstybė sugebės išlaikyti šitiek šlavėjų?
P.S. Jeigu skaitydami šį tekstą nieko nesupratote, nepamanykite, kad jūs arba kad autorius kvailas. Anaiptol. Tiesiog autorius turėjo tikslą parašyti taip, kad jūs nieko nesuprastumėte. Jis tikėjosi, kad tada pasijusite panašiai kaip kultūrininkai, valstybės galvų vedžiojami už nosies.
P.P.S. Kas gi vyko iš tikrųjų? Sausio 19 d. 12 valandą sostinės V.Kudirkos aikštėje keletas kultūrinės žiniasklaidos redaktorių ir jų bičiulių surengė simbolinę akciją „Pernykštis sniegas“. Akcijos dalyviai kastuvais sniegą permetinėjo iš vienos vietos į kitą ir atgal, taip primindami, kad valdžios žmonių požiūris į kultūrą ir parama jai, ypač kultūros spaudai, išlieka toks pat absurdiškas, kaip ir sniego kasimas iš vienos vietos į kitą.
P.P.P.S. „Šiuo simboliniu veiksmu siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į absurdišką kultūros rėmimo situaciją, jau tapusią liūdna tradicija. Seniai praėjo terminas skelbti spaudos rėmimo konkursą, o ta tema vis dar susirašinėja įvairios įstaigos, ministerijos, Vyriausybė nepasirašo kažkokio popieriaus, kuris leistų Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui inicijuoti paramos projektų teikimą. Pernykštis sniegas. Šiemetinis sniegas. Daryk ką nori, niekas nesikeičia. Todėl tokio absurdo akivaizdoje ėmėmės absurdą iliustruojančių veiksmų“, - aiškino vienas akcijos sumanytojų, mėnraščio „Metai“ redaktorius Antanas Šimkus.
P.P.P.P.S. „Visa kultūrinė spauda iki šiol ne tik nėra gavusi finansavimo 2016 metams, bet net nepaskelbtas konkursas. Tai reiškia, kad net jį paskelbus šiomis dienomis, rezultatų tegalima tikėtis po trijų mėnesių. O iš ko ligi to laiko mums mokėti spaustuvei, bendraautoriams, darbuotojams?“ – retoriškai klausė akcijos dalyvė, „Šiaurės Atėnų“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė.
P.P.P.P.P.S. Renginio sumanytojų teigimu, tokia situacija yra metų metais formuoto sisteminio požiūrio rezultatas. „Po praėjusių metų pirmąjį pusmetį vykusių ilgų pokalbių, peticijų, radijo laidų, diskusijų su Lietuvos kultūros taryba ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu, Prezidentūros, Vyriausybės, Kultūros ministerijos raštų, galiu tik pasakyti, jog niekas nepasikeitė. Niekas. Greičiausiai valdininkai neranda laiko padėti dviejų parašų ir antspaudo“ – teigė akcijos dalyvis, „Literatūros ir meno“ redaktorius Gytis Norvilas.
