Kauno menininkų namuose trečiąjį sausio penktadienį buvo pagerbtos dvi kaunietės – kompozitorė Zita Bružaitė ir rašytoja bei Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.
Moterys buvo tituluotos įsimintiniausiomis 2015 metų Kauno menininkėmis. Profesionalūs kūrėjai už nuopelnus Kaunui šį titulą pelno nuo 1998 metų.
Viena įsimintiniausių praėjusių metų Kauno menininkių – A.Ruseckaitė – įvertinta už per pastaruosius 4 metus sukurtus romanus „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“, „Kaip žaibas“ ir „Žemaitės paslaptis“.
Aktyvi kaunietė įsitikinusi, kad miesto valdžiai ypač svarbu suvokti įvairių kultūros įstaigų reikšmę ir svarbą miesto gyvenimui bei imantis pertvarkų prieš tai jas gerai pasverti.
A.Ruseckaitė prisipažino, jog baiminasi, kad kai kurios naujausios pertvarkos gali sunaikinti miestui ir gyventojams ypač reikšmingą ir brangų paveldą. Taip pat kaunietė mano, jog, kad ir kaip būtų apmaudu, pilietiškų ir visuomeniškų Kauno jaunosios kartos atstovų dar teks palaukti.
– Ar jums svarbus Įsimintiniausio Kauno menininko titulas? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Ruseckaitės.
– Buvau įsitikinusi, kad iš šešių kandidatų jo verčiausia buvo kompozitorė Z.Bružaitė. Jos veikla pastaraisiais metais labai aktyvi ir ryški. Kauno menininkų namų Meno kolegija nusprendė išskirti mus dvi. Žinoma, man tai malonu ir svarbu.
Juk dirbu po Kauno dangumi, kuriu Kauno žmonėms. Sukuosi menininkų terpėje, todėl vertinu tai, kad jie mano veiklą pastebėjo.
– Taigi sukatės kultūros ir meno pasaulyje. Kaip vertinate pastaruosius Kauno muziejų ir kitų kultūros įstaigų gyvenimo pokyčius?
– Gana prastai. Labai gaila, kad prieš kurį laiką miestas nesugebėjo išlaikyti ir išpirkti dabartinio Ryšių muziejaus pastato. Dabar jis jau privačiose rankose, o būtų galėjęs būti labai patrauklus, ypač jaunimui, kuris yra matęs tik šiuolaikinius mobiliuosius telefonus.
Kol kas keistas sprendimas atrodo iš Rotušės rūsių iškelti Keramikos muziejų. Kaune yra daug garsių kuriančių keramikų. Jie nebeteks savo erdvės. Jei šio muziejaus eksponatai bus išblaškyti po įvairius Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus padalinius, mano nuomone, tai taip pat bus negerai.
Rotušėje nuspręsta įkurti Kauno miesto muziejų. Jis sparčiai plečiasi, darbuotojai aktyvūs. Ar Kauno rotušė jam bus tinkama vieta? Kol kas šis sprendimas yra tarsi vikšras. Ar iš jo išsiris drugelis, parodys laikas.
Apskritai politikams, priimantiems sprendimus dėl įvairių kultūros įstaigų optimizacijos, reorganizacijos, reikėtų labai viską apgalvoti, nepaskubėti.
Pavyzdžiui, muziejai niekada nebus tos įstaigos, kurios neša pelną. Tačiau jie gyventojams labai reikalingi. Pažintis su menu, kultūra, istorija ir šiuolaikiniais kūrėjais pradeda veikti nuo vaikystės. Tai viena iš prevencijų prieš asocialų gyvenimo būdą. Ji žmogų veikia visą gyvenimą.
Taip pat politikai turėtų prisiminti, kad visuomenė sensta. Dabartiniai senjorai jau kur kas mažiau sėdi namuose nei anksčiau. Dėstau Trečiojo amžiaus universitete. Norintys ten mokytis senjorai kauniečiai netelpa. Ypač daug lankytojų studijuoja anglų kalbą, sveikatos, tikybos mokslus. Nestinga ir studijuojančių literatūrą.
Pagyvenę žmonės yra aktyvūs, nori nemokamų arba nebrangių renginių. Juos muziejai ir gali pasiūlyti. Muziejininkų veiklą reikėtų vertinti ne pagal tai, kiek uždirbo, o pagal tai, kiek lankytojų sulaukė.
Kad jie galėtų sudominti kauniečius, reikia, jog turėtų normalias patalpas ir už ką rengti ekspozicijas bei edukacines programas. Tam reikia pinigų. Tačiau kol kas pas mus padėtis kitokia. Pirmiausia reikalauja uždirbti, paskui sprendžia, ar kultūros įstaigą finansuoti.
– Pasklido žinios, kad ketinama uždaryti kelis Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos filialus. Ne vienus metus vis kalbama, kad bus uždarytas ir Kauno centrinis knygynas. Nejaugi kauniečiai jau viską perskaitė?
– Tai taip pat bauginama tendencija. Žmonės labai aktyviai naudojasi bibliotekomis. O Centrinis knygynas yra vienas miesto simbolių. Panašiai, kaip buvo legendinė kavinė „Tulpė“.
Jei jo neliktų, būtų sunaikintas dar vienas svarbus Kauno simbolis, įvairiaprasmis paveldas. Bet taip gali nutikti. Juk dar vieno svarbaus istorinio Kauno objekto – Centrinio pašto – ateitis ne taip seniai tapo neaiški. Gal vaiduokliu ir nevirs, tačiau įsikurs kokie nors turtingi žmonės, ir užeiti į legendinį pastatą jau nebegalėsime.
Manau, kad miesto valdžia turėtų saugoti bibliotekas ir knygyną. Net jei jie ir nuostolingi. Nejaugi miestas toks jau varganas, kad negalėtų remti šių įstaigų? Juk 2022 metais pretenduojame tapti Europos kultūros sostine. Ar tikrai esame to verti?
– Kaunas visada sugebėdavo užauginti intelektualių ir visuomeniškai aktyvių, savo nuomonės nebijančių pareikšti žmonių. Tačiau daugelis jų jau priklauso vyresnei kartai. Kaip manote, kodėl beveik negirdime aktyvių jaunosios kartos atstovų?
– Viena iš ligų – emigracija. Praradome daug jaunesnės kartos žmonių. Kita priežastis – jaunimas gana pasyvus, užsidaręs savo ratuose. Savo muziejaus darbuotojoms patariu į susitikimus kviesti jaunų kūrėjų, išleidusių pirmąsias knygas.
Tačiau jos sako, kad jaunieji menininkai susitikimuose nelinkę dalyvauti. Tingi arba yra tiesiog pasyvūs stebėtojai, nusivylę vyresniosios kartos daromais nešvariais darbais.
Greičiausiai jaunąją kartą išjudintų tik didelis sukrėtimas. Toks, koks buvo prieš 25 metus sausio mėnesį. Tačiau tokio sukrėtimo nelinkiu ir tikrai jau geriau gyventi be jo.
Todėl manau, kad dar teks palaukti, kol dabartiniai jauni žmonės, kurie jau nėra priversti emigruoti dėl ekonominių sumetimų, kiek subręs, įgis patirties, drąsos.
