„Jis groja trimitu taip lengvai, kaip mes kvėpuojame – ir tai, jeigu mums pasiseka“, – po S.Nakariakovo (g. 1977) koncerto JAV rašė dienraštis „San Francisco Chronicle“. „Trimito Paganiniu“, „Trimito Karuzo“ ir kitais skambiais vardais tituluojamas S.Nakariakovas su trimitu nesiskiria nuo vaikystės. Tiesa, pirmasis jo instrumentas buvo fortepijonas. „Tačiau patyrus rimtą stuburo traumą, gydytojai man pusmetį uždraudė sėdėti“, – apie lemtingą atsitiktinumą pasakojo S.Nakariakovas. Būtent tada jaunasis vunderkindas į rankas paėmė trimitą. Ir iki šiol nesigaili. „Jis tiesiog man tinka“, – šypsojosi Sergejus.
Sėkmės ilgai laukti nereikėjo – nuo dešimties S.Nakariakovas jau koncertavo su simfoniniu orkestru, būdamas vienuolikos jis laimėjo suaugusiųjų pučiamųjų instrumentų muzikantų konkursą, o penkiolikos išleido savo pirmąjį kompaktinį albumą.
Talentingo berniuko tėvai nusprendė palikti Sovietų Sąjungą ir išvyko į Izraelį, kad sūnus galėtų nevaržomai siekti tarptautinės karjeros. Tėvų lūkesčiai pasiteisino su kaupu. Dabar S.Nakariakovas yra tituluojamas vienu iš penkių įtakingiausių pasaulio trimitininkų ir yra laukiamas garsiausiose pasaulio koncertų salėse. Kritikai ir toliau negaili jam liaupsių: „S.Nakariakovas nuostabiai valdo garso spalvą ir dinamiką – jis gali groti garsiai, bet niekada – veriamai. Jo atliekami kūriniai tampa neįtikėtinai iškalbingi“, – rašė įtakingas Didžiosios Britanijos laikraštis „The Sunday Times“.
S.Nakariakovas – savo tėvo Michailo Nakariakovo mokinys. Muzikanto repertuare – ne tik originali muzika trimitui, bet ir daugybė kūrinių kitiems instrumentams, kuriuos trimitui ir fliugelhornui aranžuoja patys tėvas ir sūnus Nakariakovai. Lietuvoje garsusis trimitininkas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks gracingąjį vokiečių romantiko Felixo Mendelssohno Koncertą smuikui ir orkestrui, aranžuotą trimitui.
Simfoninis koncertas „Trimito Paganinis“. Gruodžio 10 d. 18 val. Kauno filharmonija. Gruodžio 11 d. 19 val. Vilniaus Kongresų rūmai.
