Menas toli gražu nėra lygus pramogai ar tiesiog gerai praleistam laikui. Laidos „KULTmisijos“ kūrėjai kviečia prisiminti, kokias funkcijas iš tiesų atlieka menininkas ir kaip galbūt atrodytų pasaulis be jo. Pasak kultūros istoriko Dariaus Kuolio, menininkas gali kalbėti dvepojai – per savo kūrinius ir tiesiog per savo gyvenime išreiškiamą poziciją. „Visuomenei labai svarbu, kad joje būtų nepriklausomų kultūros žmonių, kurie būtų toli nuo dvaro ir galėtų tiesiai sakyti nemalonią tiesą. Galbūt tai ne visiems malonu, bet jie gina visuomenės laisvę“, – sako Darius Kuolys.
Režisierius Oskaras Koršunovas tarsi pratęsia jo mintį prisipažindamas, kad savo misija pirmiausia laiko ginti žmogų. Kartais – nuo pačios visuomenės, nuo minios. „Kalbant apie teatrą, didžiausia jo misija – dalintis patirtimi. Teatre papasakotos asmeninės istorijomis virsta bendrinėmis“, – dėsto režisierius.
Daugelis laidoje kalbintų pašnekovų sutaria, kad menininkai turi būti tarsi visuomenės vedliai, sugebantys ne tik atspindėti dabartines aktualijas, bet ir prognozuoti ateitį. „Jei menininkas siekia tik šokiruoti savimi, savo sakiniais, jis patenka į kitą, pasilinksminimų sferą. Tačiau jo prognozės gali būti šokiruojančios, jei jis jaučia, kad kažkokie pokyčiai ateina, ir apie tai kalba“, – pasakoja režisierius, aktorius Valentinas Masalskis.
Valentinas Masalskis pabrėžia netikintis menininkais, kurie teigia kuriantys patys sau. „Tada tai – joks menas. Menas visada yra kreipimasis į kitą žmogų, bandymas jį sujaudinti, paveikti. O geras režisierius kurdamas žino, kaip tai paveiks žiūrovą, tiek patį bukiausią, tiek patį reikliausią“, – sako jis.
Pasak brazilų kilmės menininko Roberto Cabot menas yra ypatingai svarbus mūsų tapatybei – jis yra pati efektyviausia politinė priemonė, pakeičianti žmonių protus, priverčianti mus pamatyti tai, ko nematėme, padedanti geriau pažinti save.
Tuo tarpu poetas, vertėjas Tomas Taškauskas atkreipia dėmesį, kad kalbant apie menininką ir visuomenę, dominuoja klišiniai atsakymai: vienas, kad visuomenė nekreipia į menininkus dėmesio, antras, menininkams trūksta paramos. „Per mažai kalbame apie savo, kaip menininkų, kaip kuriančių žmonių atsakomybę, santykyje su visuomene“, – sako jis.
Savo nuomonę laidoje taip pat išsako režisierius Eimantas Nekrošius, menininkai Darius Žiūra, Neringa Černiauskaitė, Robertas Narkus, Eglė Ganda Bogdanienė, Gediminas Urbonas, Ričardas Norvila, Sebastian Freytag, Nicholas Bourriaud, konsultantas, knygos „Beieškant aukso amžiaus“ autorius Darius Radkevičius, kultūros tyrinėtojas Jurij Dubriakov, Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis, psichologė Aušra Trimonytė, kompozitorė Snieguolė Dičkutė, menotyrininkė Lina Michelkevičė.
Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ – lapkričio 13 d., penktadienį, 21val. per LRT Kultūros kanalą.
Pirmosios laidos įrašą galite rasti čia
