„Kai po sunkios plaučių ligos – tuberkuliozės – sanatorijoje tenka praleisti mėnesį, du, pusmetį o kartais net pusantrų metų, suprantama, kad vaikas jaučiasi izoliuotas, atskirtas nuo draugų bei artimųjų. Man labai norisi praskaidrinti tą pilką ir nykią kasdienybę bei įnešti kuo daugiau pozityvių jausmų, suteikti vaikui galimybę ką nors apčiuopiamo sukurti pačiam“, – kalbėjo Valkininkų pulmonologijos skyriuje gydomiems vaikams kūrybinę stovyklą surengęs žinomas Lietuvos animatorius M.Valkevičius.
Jis su ligoniukais ne tik žiūrėjo animacinius filmukus bei pasakojo jų atsiradimo istoriją, bet ir iš plastilinu nulipdytų figūrėlių kartu kūrė ir padovanojo vaikams trumpametražius filmukus.
„Noriu, kad jie ne tik šiandien galėtų džiaugtis tuo, ką sukūrė. Gal po metų ar penkerių vaikas dar kartą pažiūrės savo paties sukurtą filmuką ir supras meno galią – juk neįmanoma nepastebėti, kaip dabar žiba jų akys, o rankos kuria stebuklus. Gal kuris nors jų nepamirš mano pamokos ir taps dar vienu animatoriumi, o gal skulptoriumi“, – viltimis dalijosi M.Valkevičius.
Vaikų sanatorijoje menininkas savo dėmesį dalijo daugiau nei trims dešimtims įvairaus amžiaus vaikų, čia sveikstančių po persirgtos sunkios ligos – tuberkuliozės. Kaip pasakojo slaugytoja Elena, daugeliui čia esančių mažųjų toks dėmesys būtinas. „Deja, liga, po kurios čia sveiksta vaikai, dažniausiai paliečia socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę – dažnas mūsų ligonis iš asocialios šeimos ar globos namų, šiems vaikams galimybės apsilankyti kine ribotos. Nors labai stengiamės paįvairinti jų kasdienybę, rutina ir liūdesys čia neišvengiami“, – pasakojo moteris ir, mostelėjusi ranka į grupelę, iš plastilino lipdančių varną, šunį ar automobilį, pridūrė, kad galimybė pamatyti, kaip iš tokių paprastų daiktų atsiras filmukas, vaikams didelis stebuklas.
Kai pirmieji ledai buvo pralaužti, plastilinas ne tik sušilo nuo rankų, bet ir įgavo formas, o tos formos, padedant animatoriui, virto asmeniniu kiekvieno vaiko filmuku.
„Labai norime ir sieksime suteikti galimybę kuo daugiau žmonių“nueiti į kiną“, net jei ši kelionė – tai du žingsniai per koridorių, pora metrų per vidinį kiemą ar vienas aukštas liftu žemyn tiems, kuriems teko ne savo noru primiršti septintojo meno magiją“, – sakė UAB „Lietuvos kinas“ ir labdaros bei paramos fondas „Viltis-Vikonda“ bendradarbiavimo projekto „Svečiuose – kinas“ koordinatorė Vaida Kazlauskaitė.
Būtent dėl labdaros bei paramos fondo „Viltis-Vikonda“ skirtų lėšų šis projektas išvydo dienos šviesą ir turės tęstinumą bei artimiausiu metu pasieks kitas socialiai pažeidžiamas žmonių grupes.
