Rusų kariškių ansamblis: „Norime pasirodyti Lietuvoje“

„Aš žinau, kad važiuojame pas jus su koncertu. Jūs nenorite, kad mes pas jus pasirodytume, o mes norime pasirodyti“, – Eltai penktadienį sakė A.Aleksandrovo ansamblio vyriausiasis administratorius Viktoras Kadinovas. 

Jis tikino, kad niekas nepasikeitė ir niekas jam nepranešė, kad salė atšaukiama. 

„Jokių pakeitimų nėra. Mes turime atvažiuoti pas jus su koncertu. Būsime labai laimingi, galėdami pasirodyti pas jus“, – sakė V.Kadinovas. 

Žinią apie salės atšaukimą jis pavadino liūdna naujiena. 

„Na, ir naujiena. Jūs pirma man tai sakote. Nieko apie tai negirdėjau. Liūdna naujiena“, – sakė ansamblio vyriausiasis administratorius, vis dar neprarandantis optimizmo. 

„Manau, jei atvažiuosime ir pasirodysime, visi, kurie bus salėje, bus labai patenkinti. O tie, kurie ją atšaukė, – tai jūsų problema. Tikriausiai buvo kokių nors priežasčių. Mes tik ką baigėme gastroles Europoje. Pilniausios salės – žmonės mus priėmė su didžiausiu susižavėjimu. Mes dainuojame taikias, geras rusiškas dainas. Kareiviškas dainas. Mes atliekame savo puikią kareivišką programą“, – sakė prieštaringai vertinamo  A.Aleksandrovo ansamblio vyriausiasis administratorius V.Kadinovas. 

Neseniai Čekijoje gastroliavęs A.Aleksandrovo kolektyvas sulaukė prieštaringų vertinimų ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Šis rusų kariškių kolektyvas, kuris nuo pat savo įkūrimo 1928 m. vadinosi Raudonosios armijos ansambliu, daugelyje demokratinių šalių tapo nepageidaujamas po to, kai pernai atliko dainą „Mandagūs žmonės“, pateisinančią Krymo aneksiją. Dainoje choras šlovina karius, kurie „tiesiog mandagiai stovėjo šalimais, mandagiai laikydami ginklus“. Choro svetainėje nurodoma, kad ta daina pirmąkart buvo atlikta Kryme per balandžio 10–14 d. vykusias gastroles.

LRT RADIJO bendradarbis Prahoje Andrius Kunčina sakė, kad Čekijoje A.Aleksandrovo ansamblis gastroliuoja jau daug metų ir visada pritraukia daug žiūrovų. „Iš esmės būtų sunku sutikti žmogų, kuris, apsilankęs savo noru, paskui pasirodymą kritikuotų ir sakytų, kad buvo nei šis, nei tas. Paprastai nuomonė būna netgi kraštutinai teigiama, esą tai be galo aukštas meninis ir techninis lygis, kad tikrai verta apsilankyti. Be to, šis ansamblis, gastroliuodamas bet kurioje pasaulio šalyje, visuomet į savo koncertus kviečiasi vietos žvaigždes“, – kalbėjo A.Kunčina.

Nors A.Aleksandrovo ansamblio dainose yra stiprus ideologinis užtaisas ir kai kurios demokratinės šalys po Krymo aneksiją pateisinančios dainos jį paskelbė nepageidaujamu, oficiali Čekijos pareigūnų nuomonė, anot A.Kunčinos, be galo politiškai teisinga ir taktiška: „Valstybės pareigūnai pasakytų, kad Čekijoje yra demokratija ir kad niekas necenzūruoja jokių viešų pasirodymų, spaudoje pasirodančių pasisakymų ir t. t., išskyrus tuos atvejus, kai kurstoma rasinė, tautinė, religinė neapykantą ir pan.“

Svarbu tai, pabrėžė LRT RADIJO bendradarbis Prahoje, kad šį kartą A.Aleksandrovo ansamblio pasirodymus oficialiai globoti ėmėsi Čekijos prezidentūra ir pats prezidentas Milošas Zemanas. „M.Zemanas nėra vakarietiškų vertybių išpažinėjas. Jis jų neneigia, tačiau šiuo metu jo orientacija nukreipta į Kiniją ir Rusiją, su kuria jis palaiko labai artimus ir glaudžius santykius. Jis nepaiso Vakarų kritikos dėl pasisakymų Ukrainos tema, dėl ryšių su Vladimiru Putinu ir Rusijos oligarchais“, – sakė A.Kunčina.

Anot jo, tokį požiūrį patvirtina ir faktas, kaip M.Zemanas šventė savo gimtadienį: „Neseniai buvęs gimtadienis sutapo su Jungtinių Tautų Generaline Asamblėja, kurioje M.Zemanas taip pat dalyvavo. O savo gimtadienį Niujorke su turtingais rusais jis šventė rusų restorane, kuriame grojo rusiška muzika, buvo balalaikų ir kitų dalykų. Turint omenyje šį kontekstą, A.Aleksandrovo ansamblio gastrolių globa sukelia ypač aštrų vertinimą ir labai smarkiai skaldo visuomenę.“

Tokia bekompromisė M.Zemano politika, prieštaringas ir egocentriškas požiūris į tai, ką reiškia būti prezidentu, suburia žmones, kurie simpatizuoja praeičiai, nelabai supranta, kodėl Rusija pasaulyje vertinama prieštaringai, kurie jaučiasi vakarietiško gyvenimo būdo nuskriausti, kuriems ne taip gerai sekasi.

„M.Zemanas, kaip gerų praeities prisiminimų, susijusių ir su turtinga Rusija, ir su turtinga komunistine Kinija, įsikūnijimas, kaip keistų, ne visai apibrėžtų idėjų įsikūnijimas, tampa žmogumi, kuris suvienija tuos, kurie dabar daug garsiau pradeda kritikuoti tai, kas yra vakarietiška, netgi amerikietiška, ir daug garsiau ima pasisakyti už tai, kad tie, kurie kritikuoja Rusiją, iš tikrųjų nieko nesupranta, kad reikėtų objektyviau ir su atviresne širdimi į tai žiūrėti“, – kalbėjo A.Kunčina.

Lapkričio 11 d. A.Aleksandrovo ansamblis ketina pradėti gastroles ir Lenkijoje, bet ten socialiniuose tinkluose jau pasirodė raginimų atšaukti koncertus, protesto iniciatoriai grasina sužlugdyti rusų kariškių kolektyvo pasirodymus puodų daužymų ir švilpimu. Teigiama, kad tokią iniciatyvą palaiko ir kai kurie Lenkijos seimo nariai. LRT RADIJO bendradarbė Varšuvoje Nijolė Druto teigė, kad, pasak šio ansamblio pasirodymų rengėjų, koncertų per 10 metų atšaukti dar neteko.

„Nors pernai pavasarį, po Rusijos intervencijos Kryme, Krokuvoje dėl protestų buvo atšauktas kito Rusijos karinio ansamblio, Aleksandro Pustovalovo choro, koncertas Krokuvos filharmonijoje. Šių metų kovą protestuotojai privertė atšaukti Rusijos ambasadoriaus paskaitą Krokuvos Jogailaičių universitete. Balandį jie padėjo sulaikyti rusų baikerių „Naktinių vilkų“ įvažiavimą į Lenkiją. Taigi Lenkijoje emocijos dar tik ima kilti“, – priminė N.Druto.

Verta pastebėti, sako ji, kad 2015-ieji pagal Lenkijos ir Rusijos susitarimą, pasirašytą 2013 m., turėjo būti Lenkijos metais Rusijoje ir Rusijos metais Lenkijoje: „Nors susitarimas nebuvo nutrauktas net po Rusijos intervencijos Kryme, bet po Malaizijos lėktuvo katastrofos šie metai buvo atšaukti. Vis dėlto kultūros ministras, užsienio reikalų ministerija gana ramiai kalbėjo, kad nutraukimas nėra toks griežtas, kad renginiai, kuriems jau pasiruošta, vis tiek vyks.“

Tačiau, pabrėžė N.Druto, protestus ruošiamasi organizuoti ir jie tikrai vyks, tik kol kas Lenkija užsiėmusi sekmadienį vyksiančiais parlamento rinkimais ir rinkimų kampanija pačiame įkarštyje. „Bet viskas rodo, kad Lenkijoje gali kardinaliai pasikeisti valdžia (rinkimus laimės opozicinė Teisės ir teisingumo partija, dažnai vadinama rusofobiška), tad politinės nuotaikos gali keistis tiesiog valdžios viršūnėse. Taigi gali būti daugiau emocijų. O kol kas Krokuvos valdžia tvirtina, kad tai priklauso nuo žiūrovų“, – sakė N.Druto.