Sukaktį minintis choras „Virgo“ kvies ir pakeisti visas sagas

Ciklą spalio 21 d. pradės renginys Vilniaus universiteto planetariume, kur menininkė Kristina Inčiūraitė pristatys savo naujausią tarpdisciplininį projektą “Pakeisk visas sagas“. „Virgo“ dainininkės jame pakvies pasimėgauti vizualiniu ir akustiniu bandymu permąstyti kasdienybės rutiną. Choras atliks vieną populiariausių savo repertuaro kūrinių – Karlo Jenkinso „Adiemus“ – ir neįprastais sprendimais (kartojimais, plojimais, kvėpavimu ir t.t) užpildys planetariumo erdvę garsų lavina.

Įvairių epochų, žanrų ir stilių muziką dainuojantis „Virgo“ spalio 23 d. Šv.Jonų bažnyčioje atliks Bobo Chilcotto „Mažąsias džiazo mišias“. Akompanuos kolektyvo chormeisterė Indrė Velickaitė. VU merginas šiame koncerte sveikins svečiai iš užsienio – vienas geriausių Lenkijos vyrų chorų. Kolektyvui iš Vižisko miesto vadovauja garsus lenkų kompozitorius Piotras Janczakas, kurio kūriniai pastaruoju metu užima svarbią vietą “Virgo“ repertuare.

Koncertų maratoną užbaigs šeštadienį, spalio 24 d., Šv.Jonų bažnyčioje vyksiantis finalinis jubiliejaus koncertas. Į „Virgo“ gimtadienio šventę sukaktuvininkių pasveikinti atvyks kiti du VU chorai – „Gaudeamus“ ir „Pro musica“. Į sceną taip pat žengs ne tik dabartinės „Virgo“ dainininkės, bet ir visų laikų „Virgo“ choristės. Jos atliks kelis iš kartos į kartą perduodamus choro lobyno kūrinius, tarp kurių – Giovanni Battista Pergolesi „Stabat Mater“. Atlikti šį kūrinį tapo neatsiejama kiekvieno kas penkerius metus švenčiamo choro jubiliejaus tradicija. Akompanuos su „Virgo“ dažnai koncertuojantis VU kamerinis orkestras.

Finalinis koncertas bus kupinas muzikinių sveikinimų ir staigmenų. Viena jų – pirmąkart pasirodys ir „Virgo“ merginas pasveikins VU vyrų choras, subūręs VU choruose dainuojančius vaikinus.

1980-aisiais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įkurtas choras „Virgo“ jungia per 50 įvairių specialybių Vilniaus universiteto studenčių ir absolvenčių, o šis būrys kasmet pasipildo vis naujomis narėmis. Nuo 1981 m. chorui vadovauja Rasa Gelgotienė.

Per 35 veiklos metus nuveikta išties nemažai: choras surengė daugybę koncertų, dalyvavo televizijos ir meno projektuose, daugybėje tarptautinių festivalių ir konkursų, iš kurių daugiau nei 20 kartų grįžo su apdovanojimais. „Aukso paukštės“ laimėtojas, daugkartinis Stasio Šimkaus konkurso laureatas choras „Virgo“ prieš dvejus metus vykusiame Lietuvos chorų konkurse buvo pripažintas geriausiu moterų choru.

Merginos koncertavo beveik visose Europos šalyse, gastrolių keliai jas nuvedė ir į kitų žemynų scenas – publika aplodismentų atlikėjoms negailėjo JAV, Kanadoje, Japonijoje, Meksikoje, Brazilijoje, Kuboje, Argentinoje. Choras nuolat bendradarbiauja su įvairiais solistais ir orkestrais. Kolektyvo kūrybinis kelias užfiksuotas net šešiose kompaktinėse plokštelėse – dvi skirtos lietuviškai muzikai, trys – klasikinei, naujausioje chorui akompanuoja didieji Šv.Jonų bažnyčios vargonai.

Kasdienybės transformacijos šiuolaikinio meno projekte „Pakeisk visas sagas“ Pirmasis choro „Virgo“ šventinio ciklo koncertas – spalio 21 d. 19 val. Vilniaus universiteto planetariume kartu su menininke K.Inčiūraite pristatomas tarpdisciplininis projektas „Pakeisk visas sagas“. Jame vizualiai ir akustiškai bandoma permąstyti rutinizuotos kasdienybės problematiką, pasitelkiant pa(si)kartojančius motyvus bei akcentuojant skirtingo laikiškumo pojūtį. 41 metų K.Inčiūraitė – Vilniuje gyvenanti ir aktyviai kurianti šiuolaikinių medijų lauke menininkė, kurios kūryba pristatyta ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Liuksemburge, Vokietijoje ir kitose šalyse. Jos naujausias darbas – eksperimentinis filmas „Pakeisk visas sagas“,  pasakojantis apie kasdienybę, rutinišką vyksmą, kasdien, kasmet pasikartojančius veiksmus.

Filme „Pakeisk visas sagas“ reflektuojamas feministiniame kontekste itin garsus belgų režisierės Chantal Akerman filmas „Žana Dilman, Prekybos krantinė 23, 1080, Briuselis“ („Jeanne Dielman, 23 quai du Commerce, 1080 Bruxelles“, 1975), kuriame atskleidžiama moters kasdieninė rutina. „Pakeisk visas sagas“, – filme sako pardavėja moteriai, desperatiškai norinčiai nusipirkti identišką trūkstamą sagą vyro švarkui. Tai filmas apie labai laukiamą pokytį, kuris dramatiškai išryškėja paskutiniuose Ch.Akerman filmo kadruose. K.Inčiūraitė medžiagą filmui rinko savo tėvų namuose, o jų interjeras – iš to paties laikotarpio kaip ir Ch. Akerman filme. Labiausiai pabrėžiamos menininkės tėvų praeityje surinktos sagos – viena po kitos dėliojamos lėkštėje, tarytum jos vizualizuotų praėjusią dieną, savaitę, metus ar dešimtmetį. K.Inčiūraitės filme įterpiami keli Ch.Akerman filmo herojų pokalbiai, išplaukiantys iš jų rutinizuotos kasdienybės. Juos K.Inčiūraitė dar labiau išryškina vis kartodama. Tačiau kartojami dialogai filme susipina vienas į kitą kaip ir chorisčių atliekami muzikiniai veiksmai. Filme keičiasi kartojamas dialogas ir jo prasmė. Šiame meno projekte kartojimu siekiama produkuoti skirtumus ir reabilituoti kasdienybės rutiną, per kartojimą parodant jos fragmentų dinamiką ir įvairovę.