Frankfurto knygų mugės rengėjai gynė savo pasirinkimą
sakydami, kad žodžio laisvė bus viena pagrindinių temų per
šių metų rašytojų ir leidėjų susitikimą, praėjus 10 mėnesių
po to, kai islamistai įsiveržė į Prancūzijos satyrinio
savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiuje ir nužudė
daug jo darbuotojų.
„Šiais metais jaučiame stiprų politizavimą, o žodžio
laisvė bus esminė tema“, – sakė mugės direktorius Juergenas
Boosas.
Šių metų mugė tapo kontroversiška dar prieš atverdama savo
duris – antradienį įvykusioje spaudos konferencijoje didžiausio
dėmesio sulaukė S.Rushdie, kuriam Iranas 1988 metais paskelbė
fatvą – mirties nuosprendį – dėl ketvirtojo romano „Šėtoniškos eilės“.
Irano aukščiausiasis lyderis ir Islamo Respublikos įkūrėjas
ajatola Ruhollah Khomeinis paskelbė šį religinį
įsaką musulmonams nužudyti šį rašytoją teigdamas, kad jis
nepagarbiai pavaizdavo pranašą Muhammadą. Dėl to
S.Rushdie buvo priverstas slapstytis, o Didžiosios Britanijos vyriausybė skyrė
jam policijos apsaugą.
„Žodžio laisvė yra fundamentali visiems žmonėms. Esame
kalbos gyvūnai, esame istorijas pasakojantys gyvūnai“, –
rašytojas sakė per spaudos konferenciją antradienį ir tvirtino,
kad žodžio laisvė yra universalus principas.
„Be žodžio laisvės visos kitos laisvės žlunga“, –
pridūrė jis.
Teheranas pareiškė boikotuosiantis Frankfurto mugę, nes ji
„prisidengdama žodžio laisve pakvietė asmenį, kuris yra
nekenčiamas islamo pasaulyje, ir sukūrė galimybę S.Rushdie pasakyti kalbą“.
Šiitiška respublika taip pat paragino kitas musulmoniškas
šalis prisidėti prie boikoto.
Ironiška, kad šių metų ypatingoji mugės viešnia yra
Indonezija – daugiausia gyventojų turinti musulmoniška šalis.
Parodoje dalyvaus apie 70 rašytojų iš šios Pietryčių Azijos
valstybės, tarp jų Laksmi Pamuntjak, kuri
pristatys į anglų kalbą išverstą savo pirmąjį romaną
„Amba“. Šią knygą parašyti įkvėpė
senovės Indijos epe „Mahabharata“ vaizduojama Ambos ir Bhyšmos
meilės istorija, perkelta į praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio
Indoneziją, kai šalyje buvo vykdomos žiaurios represijos
prieš komunistus.
Ribų, sienų ir kovos su ekstremizmu temos vyraus per
diskusijas su 20 rašytojų ir viso pasaulio, kuriems vadovaus danė
Janne Teller.
Frankfurto knygų mugės istorija siekia viduramžius, kai
Johannesas Gutenbergas dar nebuvo išradęs
spausdinimo. Šiemet joje dalyvaus apie 7,3 tūkst. leidėjų
ir rašytojų, o lankytojų skaičius turėtų siekti 300 000.
Leidyklų stambėjimas, kurio puikia iliustracija tapo leidybos
milžinės „Penguin Random House“ susikūrimas 2013 metais,
didžiųjų knygynų tinklų nykimas ir įtemptos varžybos tarp
popierinių bei elektroninių leidinių taip pat tikriausiai bus tarp
šioje mugėje nagrinėjamų svarbių temų.
Internetinės prekybos milžinės „Amazon“ atstovai
tikriausiai bus atidžiai stebimi per diskusijas prie apskritojo stalo
per parodą, vyksiančią spalio 14–18 dienomis.
Tuo tarpu Vokietija, šiemet priėmusi rekordinį skaičių
pabėgėlių, pasirūpins, kad atvykėliai neliktų atriboti nuo
svarbaus kultūros renginio – jiems dalijami nemokami kvietimai į
knygų mugę ir rengiamos ekskursijos.
Be kita ko, mugėje taip pat bus aptartas kultūros skleidimo
pabėgėlių stovyklose klausimas, o Vokietijos rašytojų sąjunga
tikriausiai paskelbs raginimą parodyti solidarumą su tais, kurie
buvo priversti palikti savo šalis.
