Lietuvos monetų kalykla spalio 12 dieną, pirmadienį, išleidžia S.Batoro valdymo laikais (1576-1586) kaldintų auksinių monetų – dukatų – replikas. Ta proga monetų kalykla su Vilniaus universitetu skelbia Stepono Batoro dienas.
Auksinių monetų replikų ekspozicija, nemokamos ekskursijos po Vilniaus universiteto kiemelius, diskusija su prof. Alfredu Bumblausku. Taip kviečiama susipažinti su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Vilniaus universiteto įkūrėju S.Batoru.
Šv.Jonų bažnyčios varpinėje surengtoje specialioje ekspozicijoje bus pristatytos itin retų S.Batoro laikais kaldintų auksinių monetų – 10 dukatų (vadinamų portugalais) bei 1 dukato – replikos. Jos nukaldintos iš gryno 999 prabos aukso ir yra beveik identiškos XVI a. naudotiems originalams.
Pasaulyje saugomi vos keli šių monetų originalai, o Lietuvos muziejuose originalų visai nėra, todėl tai puiki proga išvysti, kokios auksinės monetos buvo S.Batoro laikais. Auksiniai pinigai pratęs praėjusiais metais pradėtą unikalų projektą, kurio tikslas – iš užmaršties prikelti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) auksines monetas. Jos papildys Žygimanto Augusto valdymo laikais kaldintų monetų replikų kolekciją.
Iš viso planuojama nukaldinti 11 LDK auksinių monetų replikų. Jau nukaldintos trys Žygimanto Augusto, dvi Stepono Batoro auksinių monetų replikos. Ateityje pasirodys dar trys Zigmanto III Vazos, viena Vladislovo IV Vazos ir dvi Jono Kazimiero auksinių monetų replikos.
Itin riboto tiražo vieno Stepono Batoro auksinio dukato replikos kaina siekia 230 eurų, 10 dukatų – net 1700 eurų, abiejų monetų replikų komplektas – 1920 eurų.
Pasak Lietuvos monetų kalyklos direktoriaus Sauliaus Vaitiekūno, tokios aukso monetos Lietuvoje pradėtos kaldinti XVI a. Tik išskirtinėmis progomis naudotos monetos reiškė valdovo galią ir simbolizavo visos šalies galybę. Direktorius įsitikinęs, kad monetų replikos sudomins ne tik retas monetas kolekcionuojančius žmones, bet ir tuos, kurie domisi Lietuvos istorija, jos pinigais.
Istorikų duomenimis 1580 metais pagaminta 10 dukatų auksinė moneta (portugalas) buvo skirta pažymėti Polocko, prarasto Livonijos karo metu, atsiėmimą iš Maskvos 1579 metais. Auksinės monetos galėjo būti dalinamos svečiams ir per Stepono Batoro dukterėčios Grizeldos Batoraitės (1569–1590) ir Lenkijos didžiojo etmono, kanclerio bei karaliaus sekretoriaus Jono Zamojskio (1545–1605) vestuves 1583 metais.
Varpinėje įrengtoje ekspozicijoje galima pasigrožėti ir unikalia 70 cm skersmens moneta, sukurta iš „lietuviško aukso“ – gintaro. Projektą įgyvendino žinoma menininkė Jolita Vaitkutė. Tam panaudota 2 kilogramai gintaro. Monetų ekspoziciją bus galima apžiūrėti spalio 13-16 dienomis 10-17 val.
Tomis dienomis nuo 14 val. vyks nemokamos valandos trukmės ekskursijos, kurios prasidės Vilniaus universiteto bibliotekos, užsuks į Vilniaus universiteto kiemelius, Pranciškaus Smuglevičiaus salę, Šv. Jonų bažnyčią ir muziejų varpinėje.
Spalio 13 dieną Vilniaus universiteto Senato salėje vyks diskusija „Kodėl Vilniaus Universitetas nesivadina Stepono Batoro vardu?“. Joje dalyvaus istorikas, Vilniaus universiteto profesorius ir televizijos laidų vedėjas Alfredas Bumblauskas bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydas Jokubaitis. Diskusijos pradžia – 16 val.
