Pasak alpinistų, Lietuvos laukia dar vienas svarbus darbas –
lietuviškas viršūnes, taip pat ir M.K.Čiurlionio, įteisinti ne
tik alpinistų, bet ir kartografiniuose žemėlapiuose.
Ekspedicijai į 5820 metrų aukščio viršukalnę vadovavo
Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius,
trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė jos dalyvė
signatarė Irena Andrukaitienė.
Pasak A.Jucevičiaus, M.K.Čiurlionio viršūnė yra tolimajame
Pamyre, kuris gana sunkiai pasiekiamas.
„Nuo Tadžikistano sostinės Dušanbė dar tenka važiuoti dvi
paras sudėtingais keliais, garsiuoju Pamyro traktu, kuris nuo
sovietų laikų praktiškai neremontuojamas“, – pasakojo
A.Jucevičius.
Alpinisto teigimu, šįkart įkopti į viršūnę padėjo ir geras
oras. Keliautojai kopė ne vadinamąja paradine kalno puse, o rinkosi
lengvesnį ir saugesnį kelią.
R.Zubovas tvirtino pažadą įlipti į prosenelio vardu pavadintą
viršūnę davė dar 2011 metais, kai minėtos garsiojo kompozitoriaus
ir dailininko šimtosios mirties metinės.
Iki šio kopimo pianistas alpinizmu neužsiėmė, nors kalnai jo
šeimai buvo artimi. R.Zubovo tėvas Konstantinas Zubovas buvo vienas
iš alpinizmo Lietuvoje pradininkų. Menininkas džiaugėsi, kad
pavyko įkopti į viršūnę, nebuvo našta bendrakeleiviams.
Dėmesį lietuvių ekspedicijai parodė dvi Tadžikistano
televizijos stotys, kalbinusios lietuvius, prašiusios informacijos
apie M.K.Čiurlionio kūrybą.
„Atrodo, tai buvo toks pirmasis rimtesnis lietuviškos
kultūros, lietuviškos patirties įsibrovimas į jauną Tadžikistano
valstybę per televiziją. Be galo smagu, kad M.K.Čiurlionio sklaida
vyksta šiek tiek sportiniais, šiek tiek kultūriniais aspektais“,
– sakė R.Zubovas.
Viršūnė Pamyre M.K.Čiurlionio vardu pavadinta 1964 metais, į
ją įkopus lietuvių grupei.
„Alpinistiniuose žemėlapiuose tik 1989 metais atsirado
M.K.Čiurlionio ir K.Donelaičio vardai. Tik būdavo rašoma „peak
5820 m“. Neiškart gavo pripažinimą. Dabar alpinistiniuose
dokumentuose praktiškai visur galima matyti, kad oficialiai tos
viršūnės yra M.K.Čiurlionio, K.Donelaičio. Bet nėra
kartografiniuose žemėlapiuose, čia dar mūsų laukia darbas“, –
trečiadienį per spaudos konferenciją sakė 1964 metų ekspedicijos
dalyvis Vilius Šaduikis.
Pasak A.Jucevičiaus, dedamos pastangos įteisinti lietuviškus
vardus kalnuose, bet procesas vyksta labai vangiai.
„Tikėkimės, kad kai bus 150-osios M.K.Čiurlionio gimimo
metinės, tas vardas bus oficialiai įteisintas“, – teigė jis.
„Čia turėtų ir Vyriausybė į tą procesą įsilieti (...).
Turėtų būti politinė valia matyti lietuviškus vardus ir
geografiniame kartografiniame žemėlapyje. Tai būtų valstybės
garbės reikalas, aš manau“, – tvirtino signatarė
I.Andrukaitienė.
