Šios nuostatos nebeliko darbo grupės, kurioje dalyvavo ministerijos atstovai ir teatralai, naujai parengtose Teatrų ir
koncertinių įstaigų įstatymo pataisose.
„Buvo mintis įvesti terminuotas darbo sutartis darbuotojams,
šiuo atveju – aktoriams, koncertinėse įstaigose – atlikėjams,
bet tai neliestų kordebaleto ir orkestro. Šito varianto nepavyko priimti,
nes, kaip sakoma, per prievartą negali priversti, o noro tų,
kuriuos tai liečia, būtent aktorių ir kūrybinių darbuotojų,
nebuvo. Galima suprasti – permainų baimė“, – BNS sakė
ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento
direktorė Raminta Gecevičienė.
Vis dėlto ankstesnė nuostata, kad teatrai gali būti pertvarkomi
iš biudžetinių į viešąsias įstaigas, pasak ministerijos atstovės,
projekte išlieka. Tai įstaigoms turėtų leisti
pritraukti komercinių lėšų, taip pat ir iš patalpų nuomos.
Projekte, anot jos, taip pat numatoma aiškesnė aktorių ir
atlikėjų atestacijos tvarka – jei asmuo įvertinamas labai gerai, su
juo be konkurso būtų leidžiama pratęsti darbo sutartį. Jei darbuotojas vertinamas blogai, grėstų atleidimas. Atestacija
būtų rengiama ne rečiau kaip kas trejus metus.
Šiuo metu įstatyme atestacija yra numatyta, tačiau, anot
R.Gecevičienės, vyksta tik bemaž pusėje teatrų ir koncertinių
įstaigų, be to, nėra aiškių kriterijų, pagal kuriuos galima
vertinti darbuotoją.
Jei Vyriausybė o vėliau – Seimas pritars projektui, atestacijos
tvarką dar turėtų parengti kultūros ministras ar kita Vyriausybės
nustatyta įstaiga.
Projekte numatoma leisti biudžetinei įstaigai sudaryti bendros
produkcijos sutartis su privačiomis įstaigomis – teatrais, operomis,
orkestrais, jos galėtų prisidėti, pavyzdžiui, patalpomis ar kitu
turtu. Tai leistų sudaryti sutartis, taip pat gauti dalį pelno už
koncertus.
„Būtų skaidrus procesas. Nes dabar tokie dalykai vyksta, bet
mes nematome, ar valstybės turtas nėra naudojamas privatiems
interesams“, – paaiškino R.Gecevičienė.
Ministerija projekte taip pat numatė nuo 2018-ųjų išplėsti socialines garantijas numatant, kad visiems karjeros tęsti
nebegalintiems dramos ir lėlių teatrų aktoriams, dirigentams, orkestro ir kitiems muzikantams būtų suteikta galimybė gauti
kompensaciją. Ji būtų prilyginta minimaliam mėnesio atlyginimui, jis šiuo metu siekia 325 eurus. Dabar tokia kompensacija siekia 6
BSI (228 eurus) ir ją gali gauti profesionalią karjerą ne savo noru baigę baleto artistai, šokę 20 metų, 25 metus koncertavę
pučiamųjų instrumentų muzikantai, 30 metų stažą turintys solistai ir choro artistai.
Kultūros ministerijos atstovė pripažino, kad siūlymams
išplėsti socialines garantijas itin priešinasi Finansų
ministerija, tad ši pozicija dar gali būti derinama Vyriausybėje.
Projekte taip pat numatoma galimybė iš dalies kompensuoti
bilietų kainas profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kai jos
negauna pajamų ar patiria nuostolių taikydamos nuolaidas asmenų
grupėms, taip pat būtų galima už išskirtinius nuopelnus Lietuvos
kultūrai finansuoti ir nevalstybines įstaigas.
Ankstesnės darbo grupės parengtas Teatrų ir koncertinių
įstaigų įstatymo projektas sukėlė pasipiktinimą tarp
aktorių, kurie ėmė reikalauti ministro Šarūno Biručio
atsistatydinimo. Tuomet, be kita ko, buvo numatyta įteisinti
penkerių metų terminuotas sutartis aktoriams – tai esą išspręstų
problemą, kad dabar kai kurie aktoriai yra užimti vos keliuose
spektakliuose per metus, tačiau jiems mokamas atlyginimas. Teatralų
nuomone, tai būtų sugriovę repertuarinį teatrą, aktoriai netektų
socialinių garantijų.
