Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys teigia, kad šią paraišką
teikti Kaunas rengiasi jau apie metus.
„Jau kokie metai kaip Kauno kultūros bendruomenė, iniciatoriai
ruošiamės paraišką teikti. Jau turime ir preliminarią
koncepciją, ir veiksmų planą, ką pagal tą paraišką darysime“,
– BNS sakė S.Kairys.
Pasak jo, Europos kultūros sostinės projektas yra gera proga
suburti miesto visuomenę, kultūrininkus. Vicemeras teigia,
kad Kaunui tapti Europos kultūros sostine nėra tiek svarbu, kiek
dalyvauti konkurse.
„Pats susidėliojimas problematikos, kuri susijusi su miesto
bendruomene ir jos kultūra, jos sprendimo būdų ir bendruomenės
įtraukimas į tai savaime miestui yra sveikas dalykas, dalyvauti
tokiuose konkursuose yra labai pozityvu“, – kalbėjo vicemeras.
„Kultūra labai susijusi su Kaunu kaip su laikinąja sostine, su
tarpukario architektūra. Mes negyvename prisiminimais apie gerus
miesto laikus, bet būtent tas laikotarpis, jo ryšys su dabartimi yra
per modernaus miesto prizmę. Taip ir mėginsime susieti šiuos
dalykus“, – teigė jis.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, kad ir Klaipėda
jau pribrendo teikti paraišką tapti Europos kultūros sostine.
„Klaipėda tikrai teiks tą paraišką, be abejo, kaip miestas,
tačiau tai būtų Europos kultūros sostinė kultūrine prasme
užklojanti visą Klaipėdos regioną, pirmiausia Nidą ir
Palangą“, – BNS sakė uostamiesčio vadovas.
Jo teigimu, Klaipėda yra išskirtinė tradicijomis ir svarbių
renginių organizavimo patirtimi, taip pat tuo, kad yra
„neužšąlantis kultūros uostas“.
„Visus šituos privalumus sutelkiant vienam bendram tikslui, aš
manau, kad tai yra labai rimta paraiška ir labai rimta ambicija ne
vien tik olimpiniu principu dalyvauti, bet ir laimėti“, – kalbėjo
V.Grubliauskas.
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis patvirtino, kad tapti
Europos kultūros sostine sieks kartu su Klaipėda. Pasak jo,
savivaldybė kultūriškai galėtų pasigirti ne tik Nida, bet ir
Preilos, Pervalkos, Juodkrantės miesteliais.
„Šie miesteliai yra su savo istorijomis, bandysime rodyti save
iš visų geriausių pusių. Tą darysime ne tik salėse, bet ir
gamtoje, su folkloru ar su istorija susijusiuose renginiuose. Tai
turėtų didelį pasisekimą“, – BNS teigė D.Jasaitis.
Tuo metu Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas
Vygantas Rekašius sakė, kad tiesiogiai bendradarbiavimo su Klaipėda
ir Neringa klausimas dar nebuvo aptariamas, tačiau tokia galimybė –
neatmestina.
„Regionas pas mus nėra toks didelis, kad dar
skaldytumėmės“, – BNS nurodė jis.
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas patvirtino, kad ir jo
vadovaujama savivaldybė planuoja teikti kandidatūrą tapti Europos
kultūros sostine. Kita vertus, jis pripažino, kad didelių
finansinių resursų tam neplanuojama skirti.
„Formaliai savo kandidatūrą pareikšti planuojame, bet paskui,
matyt, sąnaudos išauga tiems, kurie finalininkai yra, realiausiai
pretenduoja. Tai reikėtų įsivertinti galimybes, ar mėtyti pinigus,
jeigu šansų nėra daug, tada ūkiškai pažiūrėsime“, –
BNS sakė R.Račkauskas.
„Tų ambicijų, be abejo, turime, nelaikome savęs kažkokia
provincija.“, – pridūrė Panevėžio vadovas.
Anot Druskininkų mero Ričardo Malinausko, paraišką tapti
Europos kultūros sostine kurortas tikriausiai teiks.
„Kai yra galimybė kur nors dalyvauti, organizuoti kažką
Druskininkuose, visada tuo bandome naudotis. Aš manau, kad teiksime
paraišką“, – BNS sakė R.Malinauskas.
Birštono mero patarėja Rimantė Kurkauskaitė BNS taip
pat patvirtino, kad savivaldybė teiks paraišką. Jos teigimu,
Birštonas išsiskiria kultūrinių renginių gausa ir išskirtinumu.
„Mūsų Kultūros centras be galo aktyvus, pastaruoju metu jis
gerai renovuotas. Patys mūsų renginiai yra labai kokybiški, ypač
teatras ir klasikinės muzikos koncertai“, – sakė R.Kurkauskaitė.
Apie siekį antrą kartą tapti Europos kultūros sostine galvoja
sostinės savivaldybė.
Šios savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Kristina
Ulevičiūtė teigė, kad dėl paraiškos teikimo sostinė apsispręs
po susitikimo Kultūros ministerijoje rugsėjo mėnesį, kur turėtų
paaiškėti, kiek prie Europos kultūros sostinės projekto
įgyvendinimo prisidės valstybė.
„Dar nėra atsakyta į klausimus dėl finansavimo schemos: ar
tik miestai finansuos, ar ir valstybė finansuos Europos kultūros
sostinės projektus“, – BNS sakė K.Ulevičiūtė.
Vilnius Europos kultūros sostine buvo 2009 metais.
Tuo metu Šiaulių miesto meras Artūras Visockas komentavo, kad
dėl paraiškos teikimo sprendimus priimtų pasitaręs su didžiųjų
Lietuvos savivaldybių vadovais.
„Labai maga atsakyti, kad teiksime, bet tai būtų spekuliatyvus
atsakymas, – BNS sakė jis. – Aš manau, kad būtų labai protinga
visiems didiesiems miestams susitarti ir palaikyti vieno miesto
kandidatūrą, nes Europos kultūros sostinė yra ne tik miesto, bet
ir šalies garsinimas.“
Vienas iš Lietuvos miestų 2022-aisiais taps Europos kultūros
sostine. Europos Sąjunga (ES) finansuoja 1,5 mln. eurų titulą
laimėjusio miesto išlaidų, visos kitos išlaidos bus dengiamos
valstybės ir kultūros sostine tapusios savivaldybės lėšomis.
Paraiškas Lietuvos miestai gali teikti ne vėliau kaip iki
2016-ųjų gegužės 24-osios. Atranką laimėjęs miestas turėtų
būti paskelbtas 2017-aisiais.
Atrenkant miestus dalyvaus du Lietuvos atstovai, likę komisijos
nariai bus deleguoti Europos Komisijos.
Kasmet Europos kultūros sostinės titulas suteikiamas dviem
Europos miestams – 2022-aisiais be Lietuvos tokia galimybė suteikta
ir Liuksemburgui.
