Jie renkasi jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus. Nuo 1992 m. čia, Liaudies buities muziejuje, kur tragišką gyvenimą prie Laptevų jūros primena jurta-žeminukė. Jie buvo pirmieji, 1941m. birželio 14-ąją sugrūsti į gyvulinius vagonus ir ištremti į atšiauriausius Rusijos pakraščius.
Maždaug trys tūkstančiai iš pirmosios tremties bangos po metų atsidūrė prie Laptevų jūros. Išgyveno apie pusė. Sakoma, kad niekur nebuvo sunkiau negu ten, tuščioje Jakutijos tundroje.
„Aš tik atsimenu, kad leisdavo sargyba pailsėti. Įsivaizduojat, juk vis tik vaikai buvom,– traukiam ten į kalną sunkenybes, velkam ir leidžia atsipūsti“, – pasakojo tremtinė, muziejininkė Irena Saulutė Špakauskienė.
Praeities išgyvenimus, viltis ir sugebėjimą išlikti net sunkiausiomis sąlygomis į broliją susibūrę laptevičiai kasmet įamžina vis naujais ženklais. Šalia žeminukės besikuriantį koplytstulpų kalnelį šiemet papildė dar vienas tautodailininko Rimanto Zenkevičiaus kūrinys – „Lietuvių kalbos pamoka“ ir elektrėniškio Algirdo Dambrausko instaliacija „Našlaičių barakas“.
„Mūsų tikslas, kai kūrėme broliją, buvo kabėti savo darbais. Mes pastatėme čia šitą koplytstulpį, pakui kopiją tų koplytstulpių, kurie yra prie Laptevų, paskui – kryžių, paminklą žydams“, – pasakojo Lapteviečių brolijos pirmininkas Jonas Markauskas.
Man čia – tokia maža Lietuva, kokią aš norėčiau matyti visoje Lietuvoje – linksma, kupina pagarbos, dirbanti. Tada ir tos grėsmės, kurios dabar nukreiptos prieš Lietuvą, nebūtų tokios jau svarbios“, – sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Gen. Mjr. Jonas Kronkaitis.
Dar likusių gyvų atminties liudytojų prisiminimus brolija įamžina knygose, kompaktinėse plokštelėse, tačiau, pasak istorinės atminties saugotojos Agnonitos Rupšytės, daug labiau įsimena renginiai, vykstantys šioje tautos istorijos taku tampančioje vietoje.
„Tai yra mūsų dvasios stiprybės vieta, kur mes galime jos pasisemti. Čia sužinai, kas buvo prieš 75 metus, prieš 50 metų, bet taip pat čia apmąstai tą dvasios stiprumą ir kartu pereini per visą istoriją, – sakė Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo sk. vedėja A. Rupšytė, – šitoje vietoje gali susėsti jaunimas, pasikalbėti, kas mums yra tėvynė, pamąstyti, kas yra laisvė.
Lapteviečiai planuoja, kad koplystuplių kalnelyje netrukus iškils dar kelios medžio skulptūros, simbolizuojančios esminius tremtinių gyvenimo momentus. Tuomet į muziejų atvykstančioms ekskursijoms bus dar lengviau suvokti čia pateikiamą istorijos pamoką.
