Šią muzikos kūrybos, ekonomikos, politikos, teisės ir technologijų sąsajų platformą sudarė penkios struktūrinės MIDEM dalys: paroda, tinklaveika, gyva muzika, konkursas ir konferencija. Pastaroji buvo išskirstyta į kelias pagrindines kategorijas: pranešimai apie muzikos rinkos tendencijas, technologinių naujovių pristatymai, aštrios diskusijos apie teisinius muzikos rinkos aspektus ir pokalbiai su stambiausių pasaulio muzikos kompanijų vadovais arba legendiniais populiariosios muzikos vadybininkais, kurie turbūt sunkiausiai adaptuojasi ekstremaliai pakitusioje aplinkoje, tačiau neginčijamai išlieka didžiausią įtaką muzikos ekosistemai turinčiu veiksniu. MIDEM konferencijoje buvo pristatyta daugiau kaip 120 įvykių, kuriuose aktyvų vaidmenį atliko tokio kalibro organizacijų kaip „Sony Music Entertainment“, „YouTube“, „SoundCloud“ ar „Deezer“ įkūrėjai, generaliniai direktoriai ir skyrių vadovai.
„Ar muzikos ekosistema pasiruošusi konvergencijai?“ – buvo klausiama šių metų MIDEM manifeste, skelbiančiame apie visuotinį muzikos tendencijų, rinkų, kūrybinių produktų, paslaugų, organizacijų ir visuomenių apskritai suartėjimą arba, priešingai, globalų jų skirtumų nykimą dėl mokslo ir technologijų revoliucijos. Skaitmeninių technologijų proveržis ir jo sukelti muzikos rinkos pokyčiai buvo svarstomi daugelyje MIDEM konferencijos pranešimų, išryškinant muzikos vartojimo paradigmos posūkį nuo privataus muzikos „turėjimo“ arba „kaupimo“ (fizinės laikmenos, garso failai) iki viešo muzikos „buvimo“, „prieinamumo“ ir „naudojimo“ (srautinis transliavimas arba „streaming“ muzikos klausymosi platformose, kaip kad „Spotify“, „Deezer“, „SoundCloud“ ir kt.).
„Jeigu prieš 50, 30 ar 10 metų norėjai susidaryti psichosocialinį žmogaus eskizą ir sužinoti jo skonį, užtekdavo peržvelgti jo įrašų kolekciją, o šiandieną tam reikėtų pavogti jo išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį“ – komentavo nepriklausomas JAV muzikos vadybininkas Ronas Stone’as, dirbęs net tik su garsiais populiariosios muzikos vardais, bet ir jo įvardintais „kultūros paveldo atlikėjais“, kaip kad „Nirvana“, Bobas Dylanas ar „Sonic Youth“.
Nepaisant to, kad MIDEM konferencijoje entuziastingai kalbėta apie muzikos klausymosi paslaugas internetu, ne mažiau aktyviai buvo aptarinėjamos ir didžiausios jų problemos, kylančios teisinėje pusėje (autorinės ir gretutinės teisės, kompensacinio atlyginimo dydis ir paskirstymas, privatumo politika kovos su piratavimu kontekste ir pan.), kadangi dauguma galiojančių įstatymų nebeatitinka naujosios situacijos. Bet ne mažesnes muzikos rinkos komplikacijas kelia ir radikaliai pasikeitę muzikos vartojimo įpročiai, kai, anot medijų ir technologijų analitiko Marko Mulligano, „susimokėjimas už muziką tampa snobišku gyvenimo stiliaus pasirinkimu, o ne visuotine norma“.
Šių metų MIDEM parodos erdvėje dirbo apie 6150 delegatų, atstovavusių daugiau kaip 1200 įvairių formatų, dydžių ir žanrų organizacijų iš 75 pasaulio valstybių. Dešimtą kartą MIDEM dalyvavo ir Lietuvos muzikos informacijos centras, ketvirtą kartą organizavęs nacionalinį stendą kartu su organizacija „Versli Lietuva“. Šiemet nacionaliniame stende taip pat dirbo skirtingas veiklos kryptis pasirinkę Lietuvos muzikos delegatai: populiariosios muzikos agentūra „Bold Affair“; populiariosios muzikos grupės „Keymono“ ir „The Roop“; Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA; festivalis „Naujosios operos akcija“ ir nepriklausoma kūrybinė grupė „Operomanija“; koncertų salė ir festivalių organizatorius „Piano.lt“; natų leidėjas, platintojas ir konkursų organizatorius „Natų knygynas“; eksperimentinis, nekomercinis interneto radijas „Flux’n’Air“.
Dalyvavimas tokio masto renginyje finansiškai yra komplikuotas veiksmas, tačiau čia įvykstantis sąlytis su tarptautinės muzikos industrijos strategijomis, jos ekosisteminiais ryšiais, elementais, apykaita ir dinamika, taip pat įgytos žinios, užmegzti kontaktai ir pirmosios jungtinių projektų, peržengiančių valstybių sienas, idėjos gali tapti didelės grąžos investicijomis. „Mūsų bei organizacijų, kurias suburiame dalyvavimui šiame renginyje, atstovavimas Lietuvai būtų neįmanomas be dalinės Lietuvos kultūros tarybos ir asociacijos LATGA paramos bei ilgamečio bendradarbiavimo ir įvairiapusiškai lankstaus „Verslios Lietuvos“ palaikymo“ – padėtį komentavo muzikos eksporto projekto „Music Lithuania“ vadovė Rimantė Sodeikienė.
„Vienas pagrindinių mano tikslų MIDEM buvo „Keymono“ muzikos sklaida už Europos ribų, Japonijos, Kinijos ir JAV link. Čia užmezgiau ne tik tam reikalingus kontaktus, bet ir susipažinau su man aktualia šių rinkų specifika“ – įspūdžiais dalinosi grupės „Keymono“ vadybininkas Ištvanas Tomašas. O populiariosios muzikos grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius komentavo, kad „MIDEM padėjo suprasti pasaulinės muzikos industrijos ekosistemą ir sparčiau suvokti joje vykstančius procesus. Dalyvavimas tokio pobūdžio renginiuose turėtų būti ne tik muzikos vadybininkų, bet ir aktyvių atlikėjų siekiamybė, ketinant skatinti pokyčius savo šalies vidaus rinkoje ir veržiantis už jos ribų“.
Lietuvos muzikos nacionaliniame stende buvo pristatytos „Music Lithuania“ sudarytos ir išleistos naujausios muzikos sklaidos rinktinės „Note Lithuania“, kurių viena skirta populiariosios muzikos kultūrai, kita – (post)modernioms folkloro formoms ir world muzikos projektams. MIDEM metu taip pat platinta ir „Zoom In 10“ rinktinė, pristatanti šviežiausią profesionalių kompozitorių muziką iš Lietuvos.
