Skirtinguose Prancūzijos regionuose Lietuvos vardą garsinantis kūrinys priimtas gyvai, o publikos reakcijos, pasak spektaklio režisierės Rugilės Barzdžiukaitės, beveik leidžia susidaryti geografinį prancūziško temperamento žemėlapį: „Burgundijos sostinėje Dižone atsipalaidavimo atmosfera lydi senas tradicijas turintį tarptautinį „Théâtre en Mai“ festivalį, publika čia – be stabdžių. Alpių papėdėje įsikūrusiame Grenoblyje ir germaniškos kultūros persmelktame Mece – atvirkščiai – žiūrovai gan susikaustę, bent tol, kol ateina oficialus metas bisams. O Miulūze, kur turėjome vieną įdomiausių diskusijų su festivalio „Horizon“ žiūrovais, publikos smalsumas sumišęs su atsargumu.“
Per ilgąją turnė spektaklis iš viso parodytas dešimt kartų. Daugiausia „Geros dienos!“ linkėjimų teko festivalio „Passages“ lankytojams – prekybos centro darbuotojų istorijos Mece nuskambėjo keturis kartus. Toli keliauti įpratusiai komandai šis gegužės maratonas – išskirtinis išbandymas.
„Dėl vis gausėjančių ir ilgėjančių gastrolių reikia intensyviau planuoti savo ir atlikėjų tvarkaraščius, juos ne visada pavyksta suderinti su tarptautinių festivalių datomis. Dėl šios priežasties į spektaklį teko įtraukti net keturias dubleres. Išbandymas pavyko – naujokės kūriniui suteikė naujų spalvų“, – užkulisius praskleidė kompozitorė Lina Lapelytė.
Rašytojos Vaivos Grainytės, kompozitorės L.Lapelytės ir režisierės R.Barzdžiukaitės kūriniui prancūzų žiniasklaida negailėjo dėmesio ir pagyrų. Kūrėjos viešėjo vietos radijo stotyse, dalyvavo festivalio rengiamuose susitikimuose su žiūrovais.
„Ši jaunų lietuvių sukurta opera-performansas yra tarsi nedidukas šmaikščiosios poezijos perlas. Liūto dalis čia tenka kandžiam humorui, po kurio liekam lyg pudingo atsikandę: sužavėti, kad toks siužetas suteikė progą atsirasti itin melodingai muzikinei išraiškai ir įbalsinimui“, – menininkių trijulės darbą „Les Inrocks“ žurnale apibūdino teatro kritikas Patrikas Sourdas.
Prancūzijoje ne pirmą kartą viešėję „Geros dienos!“ nariai lagaminus išsikrauna laikinai: spektaklis sudomino ne tik Vokietijos, Belgijos, Italijos ir Lenkijos festivalių rengėjus, bet ir sulaukė kvietimo dalyvauti tarptautiniame teatro festivalyje Beirute. Niujorke ir Šanchajuje viešėjęs „auksinis kryžiuotis“ plečia savo odisėjų žemėlapį, o rudenį žada neaplenkti ir Lietuvos.
