Senojo baltų tikėjimo sekėjams būtinybė atkurti krivio pareigybę iškilo tuomet, kai 1992 metais buvo oficialiai įregistruota senojo baltų tikėjimo bendruomenė Romuva ir ėmė kurtis Romuvos bendruomenės visoje Lietuvoje. Tuomet iškilo būtinybė jas suvienyti į bendriją.
2002 m. Vilniuje susirinkę Romuvos bendruomenių atstovai įkūrė Vaidilų ratą, kuriame buvo nutarta išrinkti krivį – visos Romuvos vadovą. Juo buvo išrinktas Jonas Trinkūnas. Taip pat buvo nuspręsta, kad romuvų vadovams, išmanantiems papročius, kultūrą ir religiją, o svarbiausia – mokantiems vadovauti apeigoms, bus suteiktas vaidilų vardas. Krivis atstovauja Romuvai kaip dvasinis jos vadovas. Ir vaidiloms, ir kriviui buvo patikėta rūpintis Romuvos bendruomenių gyvavimu, jų dvasiniu augimu.
Pirmasis atkurtos Lietuvos romuvos krivis J.Trinkūnas (1939–2014) į šias garbingas pareigas buvo iškilmingai išvęstas prieš 13 metų – 2002-ųjų spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno. Po kelių dienų religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius įžvalgiai įvertino krivio įšventimo svarbą Lietuvai neišvengiamai žengiant Europos Sąjungos jungiamų valstybių glėbin: „Krivio įšventinimas tapo ženklu: atėjo laikas spirtis, išlaikyti save visomis formomis ir visomis įmanomomis priemonėmis. Net ir tokiomis, o gal ir visų pirma tokiomis; Europa tampa neišvengiama, ir tai proga (paskutinė istorijoje) imti tvirtinti ir kurti kultūrinį religinį karkasą ir identitetą, galintį apaugti laisvos ir atkaklios tautos raumenynu...“
I.Trinkūnienė gimė 1951 m. spalio 25 d. Kelmėje, 1969 m. baigė Kelmės vidurinę mokyklą, 1974 m. Vilniaus universitete įgijo psichologijos magistro laipsnį. Nuo 1974 m. iki šiol dirba sociologe Mokslų akademijos Filosofijos ir sociologijos institute, nuo 2001 metų – Socialinių tyrimų institute, dabar vadinamame Lietuvos socialinių tyrimų centru.
Pastarąjį dešimtmetį I.Trinkūnienė skyrė etninės kultūros sklaidos ir raiškos tyrimams. Ta tema yra paskelbta per 60 straipsnių mokslinėje spaudoje, dalyvauta konferencijose ir skaityti pranešimai Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2004 iki 2013 m. I.Trinkūnienė buvo Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo ekspertė.
I.Trinkūnienė yra Vilniaus romuvos vaidilė, Lietuvos romuvos apeiginės folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, pirmojo atkurtos Lietuvos romuvos krivio Jauniaus Jono Trinkūno našlė.
Šiemet sukanka jau šimtas dešimt metų nuo to laiko kai vaidila Jonas Gediminas Beržanskis–Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 m. spalio 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju. Bemaž 10 metų vyko atkaklus susirašinėjimas su rusų biurokratais ir tik 1915 m. birželio 14 d. J.G.Beržanskis–Klausutis gavo atsakymą, jog iš Rusų Imperijos valdžios pusės nėra jokių kliūčių, kad jis būtų laikomas senovės lietuvių tikėjimo žmogumi.
Tad senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet mini ir senojo lietuvių tikėjimo atgimimo bei tęstinumo 100-ąsias metines.
Lietuvos romuvos krivės įšventimo eiga:
11 val. – apeigos pradžia prie Ragučio šventvietės akmens (Pilies gatvės skverelyje prie Paraskevos Piatnicos cerkvės);
11 val. 30 min. – eitynės į Gedimino kalną;
12 val. – įšventimo apeiga ant Gedimino kalno;
13 val. – karaliaus Gedimino pagerbimas Katedros aikštėje.
