Lietuvos žiūrovams jau pažįstamo iš Izraelio kilusio choreografo Itziko Galili 2000 m. sukurtas spektaklis „Dalykai, kurių niekam nepasakojau“ – tai paslaptingos ir subtilios nuotaikos, klasikinės muzikos skambesio ir I.Galili sukurtos judesio kalbos kūrinys. Balete skamba gerai pažįstami Georgo Friedricho Händelio, Antonio Vivaldi, Wolfgango Amadeaus Mozarto ir Erico Satie muzikos fragmentai, kuriantys lyg tekančiu judesiu perteikiamas emocijas.
„I.Galili kuriamo meno grožis – tai jo gebėjimas sujungti abstrakciją ir pasakojimą su rafinuotumu. Taip atsiranda darbai, spauste įsispaudžiantys į žiūrovo esybę. Jis – vienas retų šiandien Olandijoje dirbančių choreografų, gebančių rasti trapią humoro, agresijos, lyrizmo, seksualumo ir elegancijos pusiausvyrą,“ – taip apie choreografą rašė „Ballettanz International“.
„Ten, kur mes nebuvom“ – antrojo vakaro choreografo M.Rimeikio baletas. Daugelis M.Rimeikį pažįsta kaip vieną geriausių LNOBT baleto trupės šokėjų. Prieš kelerius metus choreografinis debiutas LNOBT „Kūrybinio impulso“ projekte tapo jo tramplinu į choreografiją. Pirmajam „Kūrybinio impulso“ projektui 2012 m. M.Rimeikis sukūrė kompoziciją „Belaukiant Godo“, antrajam 2013 m. – „Kelionę“. 2014 m. M.Rimeikis buvo pakviestas į vieną didžiausių pasaulyje šokio renginių – tarptautinę šokio mugę „Internationale Tanzmesse NRW“ pristatyti savo miniatiūros „Belaukiant Godo“. Pasirodęs kaip talentingas miniatiūrų choreografas, šį kartą M.Rimeikis debiutuoja ir kaip baleto spektaklio kūrėjas.
„Mano spektaklio tema – vidinis žmogaus jausmas ar demonas, balsas, verčiantis susimąstyti: ar esame ten, kur turime būti; kaip norime būti, kur nesame; nebūti čia. Apie nepasitenkinimą, neatradimą. Kitos vietos ir savęs paieškos. Manau, kad tiesiog kalbėsiu apie ne vien sau, bet ir visiems mums gerai pažįstamą jausmą: būdamas mažas galvoji, kad užaugus viskas bus gerai, šiandien galvoji, kad gerai bus rytoj, o juk iš tiesų viskas gerai yra čia ir dabar, ten, kur esi“, – apie savo spektaklį kalbėjo M.Rimeikis.
Trečiasis vakaro baletas – įspūdingasis „Bolero“ pagal Maurice'o Ravelio muziką. Ne kartą garsių choreografų statytas – lietuviai baleto fanai tikriausiai dar puikiai prisimena ir Maurice'o Bejart‘o kūrinį, tapusį šio pastatymo legenda, – „Bolero“ kas kartą intriguoja sunkiai suvokiamu emociniu užtaisu. Šį kartą savo „Bolero“ viziją pateikia lenkų choreografas Krzysztofas Pastoras, vienas gabiausių nūdienos choreografų.
Nors yra dirbęs daugelyje garsių pasaulio teatrų, didžiausia jo kūrybos dalis susijusi su Lenkijos baletu. Nuo 2009 m. K.Pastoras tapo Lenkijos nacionalinės operos Baleto trupės meno vadovu, tuo pačiu likdamas Olandijos nacionalinio baleto reziduojančiuoju choreografu. Nuo 2011 m. K.Pastoras – ir LNOBT Baleto trupės meno vadovas. Daugelis prisimena mūsų teatre pastatytus jo baletus „Acid City“, „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Karmen“, dabar repertuare esantį „Tristaną ir Izoldą“, „Spragtuką“. Šį kartą – „Bolero“, emocingas, veržlus ir erotiškas baletas, kurio pagrindinis motyvas – moterų ir vyrų santykiai, jų sąveika.
Baletų triptike grieš LNOBT simfoninis orkestras, diriguojamas pastatymo muzikos vadovo Modesto Barkausko.
Choreografų braižo įvairovė per vieną vakarą – iššūkis baleto trupei. Premjeroje dalyvaus ir mūsų baleto žvaigždės Olga Konošenko, Anastasija Čumakova, Kristina Gudžiūnaitė, Eligijus Butkus, Genadijus Žukovskis, Stanislavas Semianiura, ir jauni baleto šokėjai.
