Lietuviškos muzikos paslaptis: esame įdomūs, kai būname savimi

2015 m. vasario 14 d. 14:02
Kamilė Danilevičiūtė
Šių metų Vilniaus knygų mugė rengia intrigą ir lietuviškos muzikos mėgėjams. Didžiausia jos naujiena taps pirmuoju tokio masto šalies muzikos rinkos – leidėjų, atlikėjų ir klausytojų – susitikimu tituluojama Muzikos salė. Čia atsiskleis iki šiol neregėtas lietuviškos muzikos spektras: per keturias dienas įvyks net keliasdešimt pasirodymų scenoje ir susitikimų su šalies atlikėjais bei autoriais, bus galima rinktis net iš kelių tūkstančių naujų ir legendinių muzikos įrašų.
Daugiau nuotraukų (1)
Muzikos salėje skambės įvairiausia muzika – nuo kūrybinio folkloro iki hiphopo, nuo klasikos iki džiazo, nuo seno gero roko iki šiuolaikinių projektų. Visų, norinčių pasinerti į naujausių albumų ir vinilinių įrašų pasaulį, melomanų ar tik norinčių patenkinti smalsumą, kokia gi ta lietuviška muzika, projekto rengėjai vasario 19-22 dienomis laukia Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“  2-ojoje salėje.
„Geros idėjos kyla iš gerų iniciatyvų, gerų susitikimų ir geros energijos“, – sako naująjį projektą įgyvendinančios asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė. Su ja kalbamės ne tik apie Muzikos salės projektą, bet ir lietuvišką muziką ir jos vietą pasaulyje.
– Kaip ir kodėl kilo Muzikos salės idėja? Kam ji reikalinga?
– Idėja kilo pernai Vilniaus knygų mugėje su Rūdninkų knygynu įgyvendinant projektą „Knyga. Kava. Gyvai“. Drauge sukūrėme oazę, kurioje žmonės galėjo atsiversti knygą ir paklausyti geros, ne taip dažnai girdimos muzikos, nes scena buvo skirta jaunųjų atlikėjų pasirodymams. Juk mugės lankytojams norisi ir ramesnės vietos. Iniciatyva pasiteisino – muzika su kava ir knyga gražiai suskambėjo, todėl šiemet ryžomės žengti toliau.
O mintis apie tokį projektą brendo jau seniai. Literatūros kūrėjai kaip pagrindinę vietą, kurioje susirenka pagrindiniai „žaidėjai“, turi Knygų mugę, kinas turi festivalius. O muzika, nors čia artimiausias ryšys su žiūrovu, neturi įvykio, kuris visus suburtų į vieną vietą. Ši nauja iniciatyva yra proga parodyti, kiek mes turime daug geros lietuviškos muzikos, atlikėjų, įdomių projektų ir įrašų.
- Bet šiandien neretai atrodo, kad muzikos ir taip labai daug?
– Būtent. Šiandien dažnai manoma, kad muzikos įrašą gali sukurti bet kas, nes visos priemonės prieinamos – turiu kompiuterį, atsisėdau, padainavau, išleidau internete ir tapsiu žvaigžde. Šiuo projektu norime parodyti, kad yra ne visiškai taip. Norint sukurti gerą įrašą, reikia daug ir brangiai kainuojančio darbo, kurį atlieka profesionalai. Įrašas muzikantui – kaip laiptelis, kad ką nors naujo padarė. Kaip rašytojui knyga neatsiranda iš niekur, taip ir muzika. Reikia įdirbio. O įrašai ir muzikos albumai yra sukauptų minčių darinys.
Manome, kad muzika yra kaip geras draugas. Tai nėra bendrojo vartojimo prekė ir niekur nedingo nei įrašai, nei juos leidžiantys žmonės. Tačiau, deja, šiandien ne viskas yra internete, o tai, kas yra, ne visada yra „draugiškai naudojama“. Todėl Muzikos salėje bus galima susitikti su atlikėjais, pabendrauti, paspausti ranką, paklausti, kaip radosi mėgstamas kūrinys, ir įsigyti jų darbus.
- Kaip ketinama iniciatyvą plėtoti ateityje? Kaip atrodo svajonių Muzikos salė?
– Norime, kad toks renginys sietų visus su muzika dirbančius žmones – muzikantus, leidėjus, garso specialistus, kad  Muzikos salė taptų tradicija, o žmonės žinotų, ko eina ir ko gali tikėtis.
Norime, jog klausytojai žinotų, kad visus naujausius muzikantų darbus galės rasti tokiame metiniame renginyje ir kad muzikantai žinotų, jog tai yra įvykių centras. Kad šis renginys paskatintų atlikėjus pabaigti darbus. Dabar dažniausiai atlikėjai albumus išsileidžia prieš muzikines turnė. Jei jie žinotų, kad yra klausytojai, kurie nori tuos įrašus įsigyti, paklausyti, kad yra žurnalistų, kritikų, kuriems įdomu, kas tais metais pasirodė, visa tai skatintų naujų įrašų atsiradimą.
- Minėjote, kad Muzikos salė galėtų padėti kelti ir muzikanto profesijos prestižą?
– Turime tokią mintį. Norime, kad tėvai nebijotų, jog jų vaikas bus muzikantas, kad tai būtų vertinama kaip normali profesija su geru atlygiu. Tokie metiniai renginiai galėtų padėti stiebtis rinkai aukštyn, o susitikimai su muzikantais ir galimybė pamatyti jų darbo virtuvę galėtų pradėti keisti šį požiūrį.
Šiandien, kai tėvų klausia, ar norėtų, kad jūsų vaikas būtų muzikantas, dauguma sako ne. O kol prestižinių profesijų būsimieji atstovai žaidžia smėlio dėžėse, būsimieji muzikantai jau pučia kokį instrumentą arba groja pianinu. Tikrovė tokia, kad investuoti reikia labai daug, o grąža ir vertybė yra visai kitokios. Muzikantui, kuris už koncertą nori gauti 200 eurų atlygį, sakome: „Už ką, juk smagu pagroti.“  O štai Prancūzijoje ar Vokietijoje ši profesija yra vertinama kitaip.
Mūsų asociacija stengiasi padėti muzikantams gyventi iš savo kūrybos atstovaudama jiems, surinkdama atlyginimą iš visur, kur jų muzikos klausoma. Be to, rengiame jaunimo meistriškumo stovyklas ir tikrai džiugu, kad tarp dalyvių yra tokių, kurie išvažiavo į Berklio koledžą, Olandiją, Daniją, eina į plačiuosius vandenis, gavę įkvėpimo Lietuvoje. Reikia sudaryti sąlygas jaunimui tobulėti čia, kad jie galėtų semtis žinių kitur.
- Kaip lietuviška muzika atrodo pasaulyje, kiek ji įdomi?
– Neretai manoma, kad laimėsime „Euroviziją“ arba turėsime žvaigždę ir tapsime įdomūs pasauliui. Dirbdami su profesionalais iš užsienio matome, kad tik tada, kai susivienysime ir turėsime stiprią rinką, sudominsime užsienį. Deja, šiandien vis dar esame viena iš nedaugelio šalių Europoje, kur nėra didžiųjų muzikos leidėjų atstovybių.
Bendraujame su didžiaisiais leidėjais ir kviečiame juos į Lietuvą, o jų atsakymas būna: „Čia nieko nevyksta.“ Bet šiemet tarptautinėje bendruomenėje jau jaučiamas susidomėjimas Muzikos sale ir nors šįkart leidėjai nespėja atvykti, bet jau planuoja kitąmet. Tad įdomūs pasauliui tapsime tik tapę stiprūs viduje.
Bendradarbiaudami su užsienio organizacijomis matome, kad daugiausia iš Lietuvos yra džiazo ir klasikos profesionalų. Čia tikrai nesame baltas taškas, esame lygūs kitiems. Be to, esame įdomūs tiek, kiek esame išskirtiniai – kiek konkuruojame specifiškumu, o ne kiek pataikome į bendrąsias pasaulio tendencijas. Nuvažiavę į Londoną, Niujorką pamatysime, kad yra gausybė muzikantų, kurie pataiko į bendrą taktą, bet jie neturi specifiškumo, kurį turime mes.
- Pernai pradėjote unikalų projektą Pakartot.lt – internete atvėrėte galimybę klausytis visų jūsų turimų lietuviškos muzikos įrašų. Kaip sekasi? Gal matote, kiek lietuviškos muzikos klausomasi užsienyje?
– „Pakartot“, kuriame dabar yra beveik 70 tūkstančių lietuviškų įrašų, jau pritraukia nuolatinių klausytojų: tokių yra net 65 proc., o penktadalį visų klausytojų sudaro gyvenantys užsienyje. Daugiausia dėmesio sulaukiame iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, JAV (Niujorke klauso daugiau nei Čikagoje), Švedijos, Airijos, Lenkijos ir Šveicarijos. Įdomu, kad ilgiausiai prisijungę prie svetainės  būna lenkai ir šveicarai, net palyginti su lietuviais.
- Ar yra Muzikos salės prototipas pasaulyje?
– Stengiamės nekopijuoti, norime sukurti savo renginį. Esame unikalūs, įdomūs, tad tikime, kad ir šis projektas pavyks. Kai pradėjome projektą  “Pakartot“ ir pristatėme jį užsienio kolegoms, britai pavydėjo, jog esame gana, kad galėtume suburti visus į vieną vietą, bet pakankamai dideli, kad tai būtų įdomu ir kad turėtume, ką parodyti. O danai sakė: mes šnekame apie tai jau dešimt metų, gal pagaliau tai mus įkvėps pradėti savo darbus.
- Tuomet kuo bus unikali lietuviška Muzikos salė?
– Bus labai įdomu, nes pristatysime visus muzikos stilius. Savo susitikimus turės sunkiojo roko klausytojai, džiazmenai, klasikos gerbėjai, populiariosios muzikos mėgėjai. Mūsų tikslas – suteikti galimybę išgirsti visus muzikantus vienoje vietoje ir su jais susitikti.
Per valandą, kuri muzikantams duota pasirodyti, jie patys galės nuspręsti, kaip ją išnaudoti, kaip pasiekti klausytoją. Po pasirodymų atsakys į klausimus, papasakos, kuo šiuo metu gyvena, dalys autografus. Tad visas keturias dienas siūlome praleisti salėje – atsipalaiduoti, pabėgti nuo šurmulio.
Muzikos salės programa
Vasario 19 d., ketvirtadienis
14 val. – Popklasikos projekto „PIANO LINK“ premjera: Jekaterina Bieliauskienė ir Julija Morozova (fortepijonai).
15 val. – „SUBTILU-Z“. Albumų pristatymas ir autografai.
16 val. – „ŽALVARINIS“. Naujausio albumo „Gyvas“ pristatymas ir autografai.
17 val. – „BIPLAN“. Naujausio albumo „Visi keliai veda prie jūros“ pristatymas ir autografai.
18 val. – „BYTIKZYZ“. Naujausio albumo „Lietuvių ir kitų tautų šokiai“ pristatymas ir autografai
Vasario 20 d., penktadienis
14 val. – Naujausių žurnalo „MUZIKOS BARAI“ albumų pristatymas. Koncertuos Baltijos kamerinis trio ir Genadijus Savkovas, „Duo Sensibile“, Sostinės vario kvintetas, Egidijus Ališauskas, Aistė Bružaitė ir Jolita Matkienė, fortepijonis trio „Kaskados“.
16 val. – „DAINOS TEATRUI – 30“. Naujai skaitmenizuotų albumų rinkinio (4 CD) premjerinis pristatymas.
17 val. – LINAS ADOMAITIS. Naujausio albumo „Laiko mašina“ pristatymas ir autografai.
18 val. – ANDRIUS KANIAVA. Naujausio albumo „Musė“ pristatymas ir autografai.
19 val. – LRT OPUS ORE koncertas. Koncertuos „Pilnatys“, „Condor Avenue“, „Sheep Got Waxed“, „Mood Sellers Band“.
Vasario 21 d., šeštadienis
11 val. – BA. Debiutinio albumo „Rasti / Pasiklysti“ pristatymas ir autografai.
12 val. – „ANTIS“: 30 METŲ SCENOJE. Susitikimas su grupės nariais, pokalbiai ir autografai.
13 val. – SAULIUS PETREIKIS. Naujausio albumo „Lowlands“ pristatymas ir autografai.
14 val. – XVII a. LDK MUZIKA: GIOVANNI BATTISTA COCCIOLA. Susitikimas su albumo leidėjais, pokalbiai ir autografai
15 val. – IEVA NARKUTĖ. Naujausio albumo „Švelnesnis žvėris“ pristatymas ir autografai.
16 val. – „OBTEST“. Naujai perleisto albumo „Iš kartos į kartą“ pristatymas ir autografai.
17 val. – „COLOURS OF BUBBLES“. Debiutinio albumo „Inspired by a True Story“ pristatymas ir autografai.
18 val. – DMITRIJUS GOLOVANOVAS ir KĘSTUTIS VAIGINIS. Naujausių atlikėjų albumų „Me“ ir „Lights of Darkness“ pristatymas ir autografai.
19 val. – „G & G SINDIKATAS“. Naujausio albumo „Revoliucijos garso takelis“ pristatymas ir autografai.
20 val. – „AUKSINIO DISKO“ LAUREATŲ KONCERTAS. Koncertuoja Judita Leitaitė, Asta Krikščiūnaitė, Arkadijus Gotesmanas, Pavelas Giunteris ir mušamųjų instrumentų ansamblis „Giunter Percussion“ (Sigitas Gailius, Tomas Kulikauskas, Robertas Vilčinskas), Regimantas Šilinskas ir Petras Vyšniauskas, Valstybinis Vilniaus kvartetas, Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinis ansamblis „Jazz Island“.
Vasario 22 d., sekmadienis
11 val. – AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ ir GRUPĖ „SKYLĖ“. Sekmadienio ryto dainos ir autografai.
12 val. – KEISTUOLIŲ TEATRAS. Rinktinių dainų koncertas tiek suaugusiems, tiek vaikams.
13 val. – GEDIMINAS IR AINIS STORPIRŠČIAI. Naujausio albumo „Tarakonas iš vaikystės“ premjerinis pristatymas ir autografai.
14 val. – MC MESIJUS. Naujausio albumo „Už grotų“ premjerinis pristatymas ir autografai.
15 val. – „SEDULA“. Naujausio albumo „Taiso, rėdo sesė brolį“ pristatymas ir autografai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.