Prieškariu Vydūno alėjoje Kaune pastatytame Galaunių name saugoma P. Galaunės biblioteka, kurioje 12 tūkstančių knygų ir apie dailę, ir apie žvejybą, – pats buvęs aistringas žvejys. Taip pat – tūkstančiai laiškų rusų, lenkų, prancūzų, vokiečių, anglų kalbomis. Jis bendravo su dailininkais, bibliofilais, kolekcininkais visame pasaulyje.
Žmona, operos solistė Adelė, teatre sukūrė dvi dešimtis vaidmenų, vėliau vadovavo chorams, namų salone mokė mokinius. Sutuokti Juozo Tumo-Vaižganto, P. ir A. Galaunės, pasak muziejininkų, gyveno santarvėje, augino sūnų ir dukrą – jie dabar gyvena Jungtinėse Valstijose. Dukra tėvų namą padovanojo Čiurlionio muziejui.
„Vykdavo ir vakarėliai, tas tiesa, bet ne tokie bohemiški tarpukario vakarėliai, turbūt jie buvo santūresni. Šeima mėgo poeziją“, – sako A. ir P. Galaunių namų direktorė Miglė Banytė.
P. Galaunė anuomet Čiurlionio galerijai pradėjo vadovauti vos 34-erių. Rengė bažnytinio meno, ekslibrisų parodas Lietuvoje ir užsienyje, rūpinosi istorijos, archeologijos, architektūros paminklais, kaupė ir tyrė dailės kūrinius. Liaudies meno kūrinių parodų surengė Europoje ir Skandinavijoje. Dėstė universitetuose.
„Greta begalinio rūpesčio profesionaliąja lietuvių liaudies daile, Paulius Galaunė didžiulį dėmesį skyrė lietuvių liaudies menui – čia didžiulis jo nuopelnas, nes jo dėka pradėtas sistemingai rinkti, saugoti ir populiarinti lietuvių liaudies menas“, – pasakoja M. Banytė.
Minint 125-ąsias Pauliaus ir 120-ąsias Adelės Galaunienės gimimo metines, Čiurlionio muziejuje atidaryta paroda, kurioje žiūrovai kviečiami prisiminti P. Galaunės parengtų šešių „Lietuvių liaudies meno“ albumų seriją. Jiems medžiagą P. Galaunė rinkęs iš visų Lietuvos muziejų, dažnas parodos eksponatas turi istoriją, kruopščiai jo užrašytą. Iki kovo veiksiančios parodos rengėjai sako, pristatantys tik nedidelę dalį Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose saugomo Lietuvos liaudies meno Aukso fondo.
