Dažniausiai kaip solistai koncertuojantys atlikėjai susibūrė į duetą, kuris publikai pristatys Wolfgango Amadeaus Mozarto, Piotro Čaikovskio, Maurice’o Ravelio, Claude’o Debussy ir Sergejaus Rachmaninovo kūrinių programą. Tai bus dviejų partnerių dialogas, kurio pirmaisiais liudininkais taps Lietuvos klausytojai.
Bulgarų kilmės pianistas J.Božanovas – vienas didžiausių pastarojo meto klasikinės muzikos pasaulio atradimų.
Vienas amerikiečių kritikas rašė: „J.Božanovas vienoje muzikinėje frazėje išgauna daugiau garso atspalvių negu dauguma pianistų per visą savo gyvenimą...“ („Dallas Morning News“).
Atlikėjo koncertų grafike šiandien tokios salės kaip Londono Karališkoji koncertų salė, Berlyno filharmonija, Vienos „Musikverein“, Maskvos konservatorijos Didžioji salė, Tokijo „Suntory Hall“, Diuseldorfo „Tonhalle“.
Tarptautinį pripažinimą yra pelnęs ir pianistas K.Uinskas. Jis grojo Niujorko „Carnegie Hall“, Vašingtono J.F.Kennedy centre, Londono „Wigmore Hall“ ir kitose salėse.
Dvi įdomios, ryškios ir kūrybiškos asmenybės sėkmingai eina savo muzikiniu keliu, kuris trumpam susikirs Lietuvoje.
– Ne taip dažnai solistai pasirodo kaip fortepijoninis duetas. Ar anksčiau jums yra tekę koncertuoti su kitu pianistu? – pasiteiravau atlikėjų.
J.Božanovas: Studijuodamas mokykloje dažnai grodavau su savo draugais. Tai buvo labiau pramoga ar savo įgūdžių skaityti iš lapo tobulinimas. Labiausiai man patikdavo skambinti simfoninę muziką, tokią kaip Johanneso Brahmso ir Ludwigo van Beethoveno simfonijos, arba kūrinius, kurių niekada negalėtum atlikti vienu fortepijonu.
K.Uinskas: Ne, man niekada nėra tekę koncertuoti su kitu pianistu fortepijoniniu duetu, išskyrus repetuojant fortepijoninius koncertus, kai orkestro partiją groja kitas pianistas. Bet tai visai kas kita, nes antras fortepijonas atlieka pagalbinę funkciją. Tai nėra lygiavertis kūrinio paruošimas tarp abiejų partnerių.
– Koks skirtumas tarp solinio pasirodymo ir grojimo su kitu pianistu?
J.B.: Skambinimas su kitu scenos partneriu, ar tai būtų pianistas, ar kitas instrumentininkas, svarbi mano, kaip solisto, gyvenimo dalis. Fortepijoninis duetas man yra natūralus junginys, kuris leidžia atskleisti dar daugiau muzikos balsų, lengvai sukurti didingą ir galingą garsą.
Be to, fortepijoniniam duetui sukurta labai daug fantastiškos muzikos, kuri nusipelno būti atliekama taip pat dažnai kaip ir solinė muzika.
Dažniausiai koncertuoju su solinėmis programomis, daug keliauju ir darbas su kitu scenos partneriu mane labai įkvepia, yra tarsi atsvara. Iš tokio bendradarbiavimo visada pasisemiu naujų idėjų, patirties ir kitokio žvilgsnio į muziką.
K.U.: Kai atlikėjas groja solo, jis atsakingas už visą muzikinį rezultatą. Kai yra du partneriai, jie dalijasi ta atsakomybe, antra vertus, turi tapti junginiu, sukuriančiu bendrą viziją.
Kai pianistas skambina vienas, jis turi dvi rankas – kairę ir dešinę, o kai groja du pianistai, vienas jų tarsi atlieka dešinės, o kitas kairės rankos partiją ir šie du atlikėjai turi natūraliai susilieti į vieną visumą, kad grojimas dviem fortepijonais būtų sujungtas lyg vienu kamienu. Todėl šiuo atveju labai svarbu, kokį partnerį turėsi šalia, reikia, kad jis jaustų muziką panašiai kaip tu.
– Kas jums svarbiausia atliekant kūrinį ir muzikoje apskritai?
J.B.: Kaip sakė Johannas Wolfgangas von Goethe, muzika prasideda ten, kur baigiasi žodžiai.
Man atrodo, svarbiausia muzikinėje kalboje yra garsas, lygiai kaip žodžiai literatūroje. Tikiu, kad galima viską pasakyti per garsą ir per gebėjimą jį keisti, moduliuoti ir juo manipuliuoti.
K.U.: Muzikiniame tekste, natose ir jų kombinacijose yra užkoduota informacija. Ją perteikiame per ritmą, melodinę liniją ir harmoniją. Tai trys pagrindiniai muzikos elementai. Man svarbiausia įsigilinus į kūrinį sugebėti iššifruoti tą informaciją, ją suprasti ir perteikti klausytojui.
Informacijos daug ir genialių kompozitorių kūriniuose, ji neišsemiama. Muzika yra tokia abstrakti meno forma, kad atlikėjas, dirbdamas su kūriniu, gali atrasti tokius niuansus, kurių net pats kompozitorius nenumatė egzistuojančių.
Dirbdamas su kūriniu ir interpretacija visada turiu omenyje klausytoją, įsivaizduoju, kaip jis priims mano interpretacinius sprendimus ir kaip aš perteikiu tą viziją klausytojui.
J.Božanovo ir K.Uinsko koncertas. Vasario 4 d. 19 val. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Bilietų kaina – 23,01–44,44 Eur.
