Profesoriaus M. J. Sandelio knyga „Ko nenusipirksi už pinigus“, tapusi New York Times bestseleriu, kelia daug trikdančių klausimų, į kuriuos atsakymų, ko gero, ieško ir daugelis iš mūsų. Ar turėtume mokėti vaikams, kad jie skaitytų knygas arba gautų gerus pažymius?
Ar turėtume įkainoti žmogaus gyvybę, kad nuspręstume, koks aplinkos užterštumas priimtinas? Ar etiška mokėti žmonėms, kad šie sutiktų bandyti naujus, ką tik sukurtus vaistus arba tapti organų donorais?
O siųsti samdinius kariauti už mūsų interesus, steigti pelno siekiančius kalėjimus, skelbti vietų į elitinius universitetus aukcionus, pardavinėti pilietybę galintiems susimokėti imigrantams? M. J. Sandelis kelia vieną svarbiausių mūsų laikų etinių klausimų: ar išties mūsų pasaulyje, gyvenančiame pagal rinkos taisykles, viskas turi kainą? Ar egzistuoja rinkos moralinės ribos?
Pastaraisiais dešimtmečiais rinkos vertybės išstūmė ne rinkos santykiais grindžiamas normas beveik iš visų gyvenimo sričių. Patys to nesuvokdami, tvirtina profesorius Sandelis, užuot turėję rinkos ekonomiką, mes jau tapome rinkos visuomene.
Autorius provokuoja diskusiją, kurios taip trūksta rinkos valdomame mūsų amžiuje: koks iš tiesų turėtų būti rinkos vaidmuo demokratinėje visuomenėje ir kaip turėtume ginti moralines ir pilietines vertybes, kurių rinka nepripažįsta, o pinigais negalima nupirkti?
Nors ir įmanoma į popiežiaus aukojamas mišias patekti nusipirkus kvietimą iš spekulianto, pati sakramento dvasia aptemdoma, jei ji tampa preke.
Michael J. Sandel. Ko nenusipirksi už pinigus: rinkos galia ir ribos. Iš anglų kalbos vertė Gediminas Pulokas. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 265 p.
Viršelio dailininkė Asta Puikienė
