Kaip sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis, intelektinė nuosavybė ir su ja susiję produktai ir paslaugos Lietuvoje yra žymiai produktyvesnis sektorius nei kiti. Ši sritis sukuria 5,4 proc. BVP, čia dirba beveik 5 proc. visų dirbančiųjų, sektorius sudaro 6 proc. viso eksporto. Palyginimui, pavyzdžiui, pieno produktų eksportas sudaro tik 2,5 proc.
„Kad šie rezultatai būtų dar įspūdingesni, turime visi drauge sutarti, kad piratavimas ir kitoks nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas yra vagystė. Apvagiami kūrėjai, atlikėjai ir kiti žmonės, prisidėję prie intelektinės nuosavybės gimimo ir kūrimo. Kiekviena vagystė yra didelis nuostolis ir savininkui, ir valstybei“, – sakė Š. Birutis.
Tyrimas atskleidė, kad 28 proc. Lietuvos gyventojų yra labai svarbu intelektinę nuosavybę naudoti principingai tik teisėtais būdais. Dar 29 proc. teigia, kad tai yra svarbu, ir esant galimybei stengiasi intelektinę nuosavybę naudoti teisėtais būdais. Vis dėlto 35 proc. atskleidė, kad intelektinę nuosavybę naudoti teisėtais būdais yra nesvarbu ir apie tai niekada nemąstoma.
Tarp dažniausiai nelegaliai vagiamos intelektinės nuosavybės – filmai ir muzika. Dešimtadalis respondentų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių juos nelegaliai parsisiųsdavo nuolat, dar 40 proc. – kartais legaliai, kartais nelegaliai.
„Toks nelegalaus muzikos ir filmų naudojimo populiarumas nenustebino, tačiau problemų yra ne tik šiose srityse. Pagarba intelektinei nuosavybei svarbi ir kalbant apie knygas, fotografijas, natas, kompiuterių programas ar net architektūrą“, – sakė kultūros ministras Š. Birutis.
„AAA Law“ partneris ir advokatas Andrius Iškauskas spaudos konferencijoje sakė, kad visuomenėje populiaru piratavimą įvairiai pateisinti, piratai linkę į saviapgaulę, ką parodė ir šis tyrimas. Pavyzdžiui, teiginiui „Jei kartais parsisiunčiu filmą ar muzikos kūrinį, niekas nenukenčia“ pritarė 35 proc. apklaustųjų.
„Parsisiųsdamas filmą ar muzikos aš neatimu pajamų iš kūrėjo, kadangi vis tiek nebūčiau pirkęs“, „Tai ne vagystė, nes parsisiųsdamas filmą aš neatimu jo iš kūrėjo“, – su šiais teiginiais sutinka apie 30 proc. Lietuvos gyventojų.
„Kalbant apie autorių teises, svarbus ne tik atlyginimo klausimas, bet ir autoriaus teisė neleisti kitiems naudoti tai, ką autorius sukūrė. Juk jūs nenorėtumėte, kad kas nors ateitų pamiegoti į jūsų lovą, kol jūsų nėra namie. Atrodo, nieko blogo, juk lovos nepavagia, tačiau labai nemalonu“, – palygino A.Iškauskas.
Kad nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas visada yra vagystė, mano tik 20 proc. gyventojų.
Dainų autorius ir atlikėjas Andrius Mamontovas spaudos konferencijoje sakė, kad ne kartą socialiniuose tinkluose ir kitur apie tai su žmonėmis diskutavęs priėjo išvados, kad dar yra daug žmonių, kurie nesupranta, kodėl piratavimas yra vagystė, ir ką reiškia sukurti dainą ar filmą. „Jei muzikantas neuždirba iš albumo, sekančio albumo gali nebebūti, – sakė A.Mamontovas. Dar nesuvokiame, kokia yra žmogaus darbo vertė“.
„Vienas iš sprendimų – visuomenės švietimas. Aš manau, kad šis klausimas turi būti įtrauktas jau į mokyklų programas, turėtume ugdyti jaunąją kartą, kuri išmoktų atsiskaityti“.
Vis dėlto tai, kad tyrime net 40 proc. pasakė, kad visuomet intelektinę nuosavybę naudoja tik legaliais būdais, A. Mamontovą pradžiugino: „Aš maniau, kad bus blogiau“.
Tyrime buvo klausiama ir apie tai, dėl kokių priežasčių intelektinė nuosavybė naudojama nelegaliai. Dažniausiai respondentai nurodė tokias priežastis: nesudėtinga gauti (34 proc.), tai yra būdas sutaupyti pinigų (30 proc.), naudoti legaliai būtų per brangu (27 proc.), nėra patogių būdų naudoti legaliai (24 proc.).
Taip pat buvo aiškinamasi, kaip tie, kurie nelegaliai naudoja intelektinę nuosavybę, suvokia savo elgseną. 36 proc. pasakė, kad nemano, jog tai vagystė. 19 proc. sakė suprantantys, kad tai vagystė, bet turintys pateisinamų priežasčių taip elgtis. 6 proc. pripažino, kad tai vagystė ir teigė, kad blogai jaučiasi nelegaliai naudodami intelektinę nuosavybę. Vis dėlto net 27 proc. pasakė, kad tai jiems visai nesvarbu.
Respondentai taip pat buvo klausiami, ko reiktų, kad intelektinę nuosavybę jie visuomet naudotų legaliai. 35 proc. pasakė, kad reiktų didesnių pajamų – jei pakankamai uždirbtų, įsigytų legaliai. 18 proc. sakė, kad reiktų patogesnių būdų įsigyti legaliai. 14 proc. nemano, kad kas nors pakeistų jų įpročius, ir 18 proc. tai visai nesvarbu.
Vis dėlto 23 proc. respondentų teigė, kad atsiradus legalioms prieigoms, tokioms „iTunes“, „Spotify“, „Deezer“, „Gala“ ir pan., vis dažniau intelektine nuosavybe naudojasi legaliai.
* * *
Faktai ir skaičiai
2014 m. gruodžio mėn. bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto gyventojų tyrimo dėl naudojimosi intelektine nuosavybe apibendrinimai:
* 40 proc. tyrimo dalyvių teigė intelektinę nuosavybę visuomet naudojantys tik legaliais būdais. Dar 18 proc. nurodė dažniausiai naudojantys legaliais būdais. Ketvirtadalis (25 proc.) pripažino naudojantys kartais legaliais, kartais nelegaliais būdais. 9 proc. dažniau intelektinę nuosavybę naudoja nelegaliais būdais, 3 proc. – tik nelegaliais būdais.
* 28 proc. apklaustųjų nurodė, jog jiems asmeniškai labai svarbu intelektinę nuosavybę naudoti teisėtais būdais. 29 proc. teigė, jog jiems tai yra svarbu. 35 proc. pripažino, kad jiems tai nesvarbu, apie tai jie niekada nemąsto.
* Dažniausiai nelegaliai naudojama intelektinė nuosavybė: filmai (11 proc. nurodė nuolat naudojantys nelegaliai) bei muzika (10 proc.). Toliau rikiuojasi fotografijos, kompiuterinė įranga bei kompiuteriniai žaidimai (po 6 proc.). 5 proc. teigė visuomet nelegaliai naudojantys iliustracijas, 4 proc. – knygas. 2 proc. – dailės kūrinius. 1 proc. – natas.
* Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) tyrimo dalyvių linkę manyti, kad retkarčiais parsisiunčiant filmą ar muzikos kūrinį niekas nenukenčia. 29 proc. pritaria nuomonei, kad parsisiųsdami filmą ar muzikos kūrinį jie neatima pajamų iš kūrėjo, nes vis tiek nebūtų pirkę. 27 proc. sutinka, kad toks parsisiuntimas nėra vagystė, nes parsisiųsdami jie filmo neatima iš kūrėjo. Ketvirtadalis (25 proc.) pritaria nuostatai, kad filmų kūrėjai ir taip turtingi, todėl parsisiųsdami filmus jie elgiasi teisingai. 28 proc. laikosi nuomonės, kad nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas visada yra vagystė.
* Dažniausia paskata nelegaliai naudotis intelektine nuosavybe yra didelis nelegalių naudojimo būdų prieinamumas (34 proc.). 30 proc. tokiu būdu naudojančių intelektinę nuosavybę nurodė, kad tai yra būdas sutaupyti pinigų. 27 proc. teigimu, naudoti intelektinę nuosavybę legaliai jiems būtų per brangu. 24 proc. pasigenda patogių legalių panaudojimo būdų. 21 proc. teigė taip besielgiantys, nes niekas nebaudžia.
* 36 proc. nelegalių intelektinės nuosavybės naudotojų nemano, kad tai yra vagystė. 19 proc. teigė suprantantys, kad tai vagystė, tačiau turintys pateisinamų priežasčių taip elgtis. 6 proc. nuomone, tai yra vagystė. Dar 27 proc. teigė, jog jiems šis klausimas nesvarbus, o 12 proc. nuomonės apskritai neišreiškė.
* Dažniausiai (35 proc.) manoma, kad legaliai naudoti intelektinę nuosavybę galėtų paskatinti didesnės pajamos. 18 proc. nuomone, taip elgtis paskatintų patogesni legalaus įsigijimo būdai. 14 proc. nemano, kad kas nors galėtų pakeistų jų įpročius. 18 proc. teigė, kad jiems šis klausimas nesvarbus, o 15 proc. nuomonės neišreiškė.
* 23 proc. nelegalių intelektinės nuosavybės naudotojų teigė vis dažniau pasirenkantys legalius naudojimo būdus, kai atsirado tokios legalios prieigos, kaip iTunes, Spotify, Deezer, Gala ir pan. 26 proc. teigė, jog šių prieigų atsiradimas jų elgsenos nepakeitė ar beveik nepakeitė. 37 proc. pripažino apie tokias prieigas negirdėję.
