„Kultūrininkų ašaros tampa kasdienybe, kaip žiemos be sniego. Ir valstybė bei jos institucijos atkakliai nenori matyti, kad
tos ašaros byra dėl sistemingai žlugdomo kultūros žmonių orumo ir savivertės. Valstybė džiaugiasi ir didžiuojasi, kad jos ekonomika
kasmet auga, netgi lenkia daugelį Europos šalių, tačiau kultūros leidiniai vis labiau skursta, verčiami balansuoti ant išlikimo ribos, jų finansavimas – prieš bet kokią ekonomikos logiką - mažėja. Ar tai ir yra išganingoji kultūros politika? Šis kreipimasis atsirado kaip desperatiška reakcija į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo paskelbtus 2015 m. Kultūros ir meno leidinių programos rezultatus“, – sakoma kultūros leidinių redaktorių ketvirtadienį išplatintame pranešime.
Leidėjai sako esą verčiami dirbti iš entuziazmo, autoriniai darbai neatlyginami, todėl vis sunkiau sulaukti profesionaliai ir
kokybiškai parašytų tekstų, pasigirsta balsų, kad tokių leidinių gal ir nereikia.
„Po nepriklausomybės atkūrimo šiemet bus praėjęs ketvirtis amžiaus, o vis dar turime kažkam įrodinėti kultūros ir švietimo
svarbą. (...) Ar vis dėlto nereikėtų pagaliau surėmus pečius atsakyti į klausimą europietiškai – jeigu leidiniai reikalingi Lietuvos kultūrai, gal juos reikia ir tinkamai remti? Jeigu nereikalingi – taip ir pasakyti“, – retoriškai klausia leidinių “Literatūra ir menas“ vyr. redaktorius Gytis Norvilas, „Šiaurės Atėnai“ vyr. redaktorė Giedrė Kazlauskaitė, „Metai“ vyr. redaktorius Danielius Mušinskas, „Nemunas“ vyr. redaktorius Viktoras Rudžianskas, „Vilnius“ vyr. redaktorius Eugenijus Ališanka.
