Pirmadienį per Šiaulių miesto tarybos posėdžių salėje surengtą V.Rimkaus pagerbimo ceremoniją jubiliatui buvo įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas "Nešk savo šviesą ir tikėk".
Šis ženklas yra Kultūros ministerijos skiriamas aukščiausias apdovanojimas Lietuvos kultūrai ir menui labiausiai nusipelniusiems asmenims pagerbti.
Buvo nuteistas mirties bausme
Šiaulių mokytojo ir visuomenės veikėjo Jaroslavo Rimkaus šeimoje gimęs Vytenis Rimkus 1946 metais dar būdamas paaugliu kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą.
Už pasipriešinimą sovietiniam režimui V.Rimkus buvo nuteistas mirties bausme, kuri vėliau pakeista į kalinimą lageriuose.
1958 metais į Lietuvą grįžęs V.Rimkus iš pradžių dirbo šaltkalviu, vėliau studijavo dailės institute, apsigynė daktaro disertaciją.
Pavadino Šiaulių simboliu
85-ojo gimtadienio progą V.Rimkų sveikinę Šiaulių kultūros kultūros žmonės pabrėžė jubiliato nuoširdumą ir kuklumą.
V.Rimkų pasveikęs Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas sakė, kad be profesoriaus dalyvavimo sunku būtų įsivaizduoti bet kokį mieste vykstantį kultūros renginį ar dailės parodą.
„Šiauliuose visada atsiranda žmonių, kurie tampa miesto simboliu. Anksčiau tokiu simboliu buvo galima vadinti dailininką Gerardą Bagdonavičių.
Dabar tokiu Šiaulių simboliu tapo Vytenis Rimkus“, -sveikindamas jubiliatą sakė Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Į ceremoniją atėjo vos keli politikai
Nors V.Rimkaus pagerbimo pagerbimo ceremonija vyko Šiaulių miesto tarybos posėdžių salėje, čia atėjo tik keli miesto politikai.
Be Šiaulių miesto mero J.Sartausko ir vicemerės Danguolės Martinkienės paspausti rankos aukštą apdovanojimą gavusiam iškiliam šiauliečiui atėjo tik: miesto tarybos narys Vytautas Juškus ir mero patarėjas Vaclovas Vingras.
Padėkojęs už jam skirtą dėmesį V.Rimkus sakė, kad tik bendraminčių būryje gali ką nors nuveikti.
„Kas būčiau be jūsų visų? Esu paprastas šiaulietis. Kai dabar apmąstau, kas mano gyvenime buvo svarbiausia - tai mokykla, muziejus, biblioteka.
O juos visus jungia knyga, lietuviškas tekstas, lietuvių kalba, kuri įtvirtina mūsų tapatybę. Ir mes turime ją išlaikyti“, - susirinkusiems kalbėjo V.Rimkus.
Vargai nesumenkina nepriklausomybės stebuklo
Profesorius sakė, kad ne tik jis pats, bet ir daugelis jį čia sveikinusių žmonių gyveno ir kūrė sovietmečiu.
„Man nepriklausoma Lietuva atrodė tolima, neįgyvendinama svajonė. Tai buvo lyg sapnas, nors tikėjimas, kad būsime laisvi, ruseno.
Žinojau, kad mūsų tautos potencialas gali atsiskleisti tik atgavus nepriklausomybę. Ir mes turime tai. Tas dalykas man ir dabar tebėra stebuklas, kurio nesumenkina nei vargai, nei nelaimės.
Kurdami Lietuvą mes turime žinoti, kad tai nebus tik vien asmeninė gerovė, kad tai pareikalaus iš mūsų ir vargo, ir sunkaus darbo“, - sakė didelį ir gražų gyvenimo kelią nuėjęs Šiaulių garbės pilietis.
Palietęs mažos šalies, mažos tautos išlikimo problemą V.Rimkus tvirtino, kad istorijos pavyzdžiai rodo, jog mažos šalys ir tautos dėl didelės vidinės koncentracijos turi dar daugiau galimybių išlikti nei didelės.
