Ši įspūdinga, daugiasluoksnė struktūra Prancūzijos sostinės
šiaurės rytuose, kurią suprojektavo garsus prancūzų architektas
Jeanas Nouvelas, neatrodytų nederanti kokiame nors
spindinčiame, moderniame dykumų mieste, pavyzdžiui, Dohoje ar
Dubajuje.
Pastato pagrindinėje, 2,4 tūkst. vietų koncertų salėje iš
visų pusių įrengti veržlių, lenktų linijų balkonai, kurie turi
užtikrinti žiūrovams geresnį vaizdą ir akustiką.
Tai naujoji, didesnė Paryžiaus Filharmonija, ambicingas bandymas
išsaugoti miesto pozicijas pasaulyje, kur kylančios šalys stato vis
daugiau savų didžiulių kultūros šventovių.
„Absoliučiai teisinga, kad Paryžius turėtų turėti didelę
auditoriją klasikinei muzikai“, – sakė Paryžiaus operos
direktorius Stephane'as Lissneris (Stefanas Lisneris).
Trečiadienį Filharmonija bus atidaryta iškilmingu koncertu,
kuriame dalyvaus Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.
Jo dalyvavimas po praėjusios savaitės islamistų
atakų Paryžiuje ir savaitgalį surengtos didžiulės demonstracijos
liudija tai, kokia svarbi yra ši koncertų salė – ir finansiškai,
ir kalbant apie prestižą.
Šiam projektui prireikė aštuonerių metų ir 386 mln. eurų.
Biudžetas padidėjo tris kartus, palyginti su pradiniais skaičiais,
– dėl infliacijos, sudėtingumo ir troškimo paversti jį tokiu
ilgalaikiu monumentu kaip prieš 37 metus pastatytas sostinės
Pompidou centras ar 1996 metais atidaryta Prancūzijos
nacionalinė biblioteka.
Vis dėlto net ir dabar, nepaisant 600-ų dieną ir naktį
plušėjusių darbininkų pastangų atlikti viską iki vyriausybės
nustatyto termino, Filharmonija nėra visiškai baigta.
J.Nouvelas sakė, kad reikės „kelių mėnesių“, kol bus
užbaigti visi paskutiniai štrichai. Tačiau kai viskas bus baigta,
„tai bus vienas nuostabiausių egzistuojančių simfoninių
pastatų“.
Skubėjimas padaryti šią koncertų salę naudojamą reiškia,
kad ne viskas gali būti visiškai taip, kaip turėtų būti atidarymo
vakarą priimant svarbius svečius.
„Neturite spręsti apie akustiką iš pirmojo koncerto, –
perspėjo Paryžiaus orkestro direktorius Bruno Hamard'as (Briunas
Amaras). – Net Stradivariaus smuiką reikia prisijaukinti“.
„Tikriausiai rezultatas bus labai geras. Bet išskirtinis jis
taps su laiku“, – pridūrė jis.
Pagrindinės salės akustiką projektavo du šios srities
meistrai: Haroldas Marshallas (Haroldas Maršalas) iš Naujosios
Zelandijos ir Yasuhisa Toyota (Jasuhisa Tojota) iš Japonijos.
Idėja sceną apsupti vietomis žiūrovams, kaip Berlyno
Filharmonijoje, reiškia, kad toliausiai sėdintis žiūrovas bus vos
už 32 m nuo orkestro dirigento, o ne už 47 m kaip Paryžiaus salėje
„Pleyel“ kitoje miesto pusėje netoli Eliziejaus laukų, kuri iki
šiol buvo pagrindinė Paryžiaus koncertų salė.
Kitą savaitgalį naująją Filharmoniją per atvirų durų dienas
galės apžiūrėti visuomenė.
„Kalbant atvirai, Paryžius turėjo didingų, istorinių
koncertų salių. Bet ši Filharmonija žada neprilygstamą
„gyvą“ patirtį kalbant apie akustiką“, – sakė britų
dirigentas Douglasas Boydas (Daglasas Boidas), kuris liepos mėnesį
imsis diriguoti Paryžiaus kameriniam orkestrui Filharmonijoje.
