Apie iškilmes visam miestui paskelbė ragų garsai. Įkandin trijų karalių į iškilmių salę žengė ir būrys kitų karūnuotų asmenybių – „Aukso vainiko“ apdovanojimai šiemet teikti dešimtą kartą, jų laureatų jau daugiau kaip dvi dešimtys.
Svečius sveikino dainininkė Veronika Povilionienė ir multiinstrumentininkas Saulius Petreikis, kultūros ministras Šarūnas Birutis, Liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidarytą jubiliejinę – dešimtąją – „Aukso vainiko“ parodą apžvelgė dailėtyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė. Tačiau visiems smalsiausia buvo, kas gi šiemet papildė karūnuotųjų būrį.
Geriausiu vaizduojamosios liaudies dailės meistru vainikuotas skulptorius Kazimieras Martinaitis iš Garliavos, geriausiais taikomosios dailės meistrais tapo tošinių dirbinių kūrėjai iš Mažeikių Vytautas ir Raimonda Ramanauskai, geriausiu kryždirbystės meistru – dar vienas žemaitis Antanas Vaškys iš Plungės rajono, beje, pelnęs aukso vainiką jau antrą kartą.
Dailėtyrininkė A.Aleksandravičiūtė, apibūdindama kriterijus, kuriais remiantis rinkti laureatai, pabrėžė: „Norime, kad tradicijos būtų perimamos ne išoriškai, o pagaunant jų esmę. Išrinktieji meistrai tai geba padaryti.“
Šių ir ankstesnių metų laureatų kūrybą galima pamatyti parodoje Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Per dešimt konkurso metų geriausių vaizdinės dailės kūrėjų aukso vainikus užsidėjo penki skulptoriai (vienas jų – Kazimieras Striaupa – net du kartus), dvi tapytojos ir dvi grafikės.
Taikomosios dailės šakose daugiausia vainikų – net penkis – laimėjo tekstilininkai: po du už juostas ir suvalkiečių kaišytines prijuostes, vieną – už lovatieses. Po vieną kartą buvo vainikuoti kalvis, keramikas, sodų ir margučių meistrės, šiemet – tošininkų pora.
Nuo 2007 metų konkurse varžosi ir kryždirbiai. Rimantas Zinkevičius, Adolfas Teresius ir A.Vaškys yra iškovoję po du aukščiausius konkurso apdovanojimus.
Konkursinių parodų ciklu, pradėtu 2005 metais, siekiama išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, paskatinti visų dailės šakų kūrėjus dažniau ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose.
Pastaraisiais metais ypač suklestėjo paprotinės liaudies dailės šakos: margučiai, sodai, Užgavėnių kaukės. Na, o tradicinė liaudies skulptūra ir kaip integrali kryždirbystės paminklų dalis pati savaime visada buvo mūsų šalies pasididžiavimas.
