Jei pastaruoju metu lankėtės Paryžiuje, įsiamžinote prie Eiffelio bokšto
ir nuotrauka pasidalinote feisbuke, galite patirti neplanuotų išlaidų.
Jokio kriminalo, jei Eiffelio bokštą nufotografavote dieną – šio 1889
metų statinio jau nesaugo autorių teisių įstatymas. Tačiau jei
internete paviešinote nuotrauką, kurioje matyti specialia šviesų
instaliacija apšviestas naktinio bokšto vaizdas, galite sulaukti
reikalavimo sumokėti baudą dėl autorių teisių pažeidimo.
Mat toji šviesos instaliacija, Prancūzijos valdžios sprendimu, laikoma
atskiru kūriniu, kuriam fotografuoti ir viešinti reikia gauti specialų
leidimą.
Reikia vengti komercijos
Ar Lietuvoje leidžiama fotografuoti ir socialiniuose tinkluose skelbti
autorių teisių įstatymo saugomus architektūros paminklus, skulptūras,
kitus viešus objektus?
Ar žmogus, feisbuke paskelbęs mobiliuoju telefonu darytą, tarkime,
sostinę puošiančio Gedimino ar Užupio angelo paminklo nuotrauką, gali
sulaukti reikalavimo sumokėti baudą dėl to paminklo autorių teisių
pažeidimo?
„Lietuvoje tai nebūtų autorių teisių pažeidimas, – teigė Advokatų
kontoros „AAA Law“ partneris advokatas Andrius Iškauskas. – Pas mus
leidžiama be autorių sutikimo ir nemokant jiems atlygio nekomerciniais
tikslais atgaminti ir viešai paskelbti architektūros objektus ir
skulptūras, sukurtas nuolat stovėti viešose vietose.“
Tačiau yra atvejų, kai Gedimino paminklo kūrėjai Vytautas Kašuba ir
Mindaugas Šnipas gali kreiptis į jus dėl autorių teisių pažeidimo. Tie
atvejai susiję su komerciniu atvaizdo naudojimu.
„Savo asmenutę prie Gedimino paminklo galite drąsiai viešinti tiek
feisbuke, tiek instagrame. Bet štai gaminti iš tokios nuotraukos, kurioje
paminklas būtų ne fonas, o pagrindinis vaizdavimo objektas, atvirukų ir
jų pardavinėti be autorių leidimo negalite, nes kūrinio atvaizdą
naudosite komerciniais tikslais“, – kalbėjo A.Iškauskas.
Pasak advokato, šią nuostatą patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas,
nagrinėdamas vadinamąją Grūto parko bylą. Teismas nurodė, kad Grūto parko
valdytojai turi mokėti atlyginimą parke stovinčių skulptūrų autoriams už
tų skulptūrų atvaizdų naudojimą platinamuose kalendoriuose.
O ar žmogus pažeis autorių teises ir sulauks nemalonumų, jei stambiu planu
nufotografuotą Gedimino paminklą be autorių leidimo paviešins ne savo
asmeninėje, o savo bendrovės paskyroje feisbuke? Ar įmanoma įrodyti, kad
jis siekė tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos?
„Tai įmanoma, nes juk uždarosios akcinės bendrovės paprastai beveik nieko
nedaro be komercinių paskatų“, – sakė A.Iškauskas.
Ko negalima skelbti?
Ką dar reikėtų atsiminti norint nepažeisti autorių teisių įstatymo
fotografuojant viešose vietose. Iš esmės fotografuoti galima bet ką, bet
ne viską galima viešinti, vadinasi, ir skelbti feisbuke ar instagrame.
Atsargesniems reikėtų būti fotografuojant parodose ir muziejuose, nes
pagal įstatymus čia eksponuojamų kūrinių autoriai gali pareikšti
pretenzijas dėl jūsų užfiksuotų vaizdų paviešinimo.
Jei norite nenusižengti įstatymams, viešai neskelbkite galerijoje
ar muziejuje nufotografuotų nuotraukų, kuriuose užfiksuotas tik koks nors
paveikslas, skulptūra ar kitas meno kūrinys. Tai laikoma pažeidimu.
Bet jei prie paveikslo ar tarp skulptūrų mobiliuoju telefonu
nufotografuosite savo bičiulį, tokią nuotrauką galite be baimės skelbti
feisbuke – šiuo atveju autorių teisių įstatymo nepažeisite. Aišku, jei
toje galerijoje ar muziejuje apskritai nebuvo draudžiama fotografuoti.
Pasak advokato A.Iškausko, fotografuojant viešumoje nereikėtų pamiršti
ir kito dalyko – žmogaus teisės į savo atvaizdą.
„Nors yra išimčių, susijusių su valdžios atstovais ar nusikaltėliais,
bet šiaip kiekvienas mūsų turi teisę uždrausti kitiems naudoti savo
atvaizdą. Ypač atsargiems reikėtų būti fotografuojant ir feisbuke ar kitur
viešinant vaikų, ligonių, neįgaliųjų, mirusiųjų nuotraukas“, – kalbėjo
A.Iškauskas.
Pagarbos dar trūksta
Jeigu reiktų išskirti opiausią pagarbos fotografų teisėms problemą, ji
būtų susijusi su piktybiškomis arba nepiktybiškomis nuotraukų vagystėmis.
Kadangi šiais laikais internetas pilnas fotografijų, dar vis pasitaiko
žmonių, kurie mano, kad jas galima naudoti be autoriaus leidimo ir atlygio.
Šiuo požiūriu padėtis per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasitaisė,
bet kai kurie vadinamojo elito atstovai, viešųjų ryšių agentūros,
nedideli žinių portalai, paprasti žmonės kartais vis dar linkę be
autoriaus leidimo ir nemokamai pasisavinti internete rastą nuotrauką.
Tarp profesionalių fotografų net sklando toks anekdotas: „Kaip aš auklėju
savo nuotraukų vagis? Paskambinu ir sakau: „300 litų arba teismai“. Visai
veiksminga.“
Parengta vykdant LR kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos projektą.