Ką verta žinoti fotografuojant viešosiose vietose?

Jei pastaruoju metu lankėtės Paryžiuje, įsiamžinote prie Eiffelio bokšto ir nuotrauka pasidalinote feisbuke, galite patirti neplanuotų išlaidų.

Jokio kriminalo, jei Eiffelio bokštą nufotografavote dieną – šio 1889 metų statinio jau nesaugo autorių teisių įstatymas. Tačiau jei internete paviešinote nuotrauką, kurioje matyti specialia šviesų instaliacija apšviestas naktinio bokšto vaizdas, galite sulaukti reikalavimo sumokėti baudą dėl autorių teisių pažeidimo.

Mat toji šviesos instaliacija, Prancūzijos valdžios sprendimu, laikoma atskiru kūriniu, kuriam fotografuoti ir viešinti reikia gauti specialų leidimą.

Ar Lietuvoje leidžiama fotografuoti ir socialiniuose tinkluose skelbti autorių teisių įstatymo saugomus architektūros paminklus, skulptūras, kitus viešus objektus?

Ar žmogus, feisbuke paskelbęs mobiliuoju telefonu darytą, tarkime, sostinę puošiančio Gedimino ar Užupio angelo paminklo nuotrauką, gali sulaukti reikalavimo sumokėti baudą dėl to paminklo autorių teisių pažeidimo?

„Lietuvoje tai nebūtų autorių teisių pažeidimas, – teigė Advokatų kontoros „AAA Law“ partneris advokatas Andrius Iškauskas. – Pas mus leidžiama be autorių sutikimo ir nemokant jiems atlygio nekomerciniais tikslais atgaminti ir viešai paskelbti architektūros objektus ir skulptūras, sukurtas nuolat stovėti viešose vietose.“

Tačiau yra atvejų, kai Gedimino paminklo kūrėjai Vytautas Kašuba ir Mindaugas Šnipas gali kreiptis į jus dėl autorių teisių pažeidimo. Tie atvejai susiję su komerciniu atvaizdo naudojimu.

„Savo asmenutę prie Gedimino paminklo galite drąsiai viešinti tiek feisbuke, tiek instagrame. Bet štai gaminti iš tokios nuotraukos, kurioje paminklas būtų ne fonas, o pagrindinis vaizdavimo objektas, atvirukų ir jų pardavinėti be autorių leidimo negalite, nes kūrinio atvaizdą naudosite komerciniais tikslais“, – kalbėjo A.Iškauskas.

Pasak advokato, šią nuostatą patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas vadinamąją Grūto parko bylą. Teismas nurodė, kad Grūto parko valdytojai turi mokėti atlyginimą parke stovinčių skulptūrų autoriams už tų skulptūrų atvaizdų naudojimą platinamuose kalendoriuose.

O ar žmogus pažeis autorių teises ir sulauks nemalonumų, jei stambiu planu nufotografuotą Gedimino paminklą be autorių leidimo paviešins ne savo asmeninėje, o savo bendrovės paskyroje feisbuke? Ar įmanoma įrodyti, kad jis siekė tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos?

„Tai įmanoma, nes juk uždarosios akcinės bendrovės paprastai beveik nieko nedaro be komercinių paskatų“, – sakė A.Iškauskas.

Ką dar reikėtų atsiminti norint nepažeisti autorių teisių įstatymo fotografuojant viešose vietose. Iš esmės fotografuoti galima bet ką, bet ne viską galima viešinti, vadinasi, ir skelbti feisbuke ar instagrame.

Atsargesniems reikėtų būti fotografuojant parodose ir muziejuose, nes pagal įstatymus čia eksponuojamų kūrinių autoriai gali pareikšti pretenzijas dėl jūsų užfiksuotų vaizdų paviešinimo.

Jei norite nenusižengti įstatymams, viešai neskelbkite galerijoje ar muziejuje nufotografuotų nuotraukų, kuriuose užfiksuotas tik koks nors paveikslas, skulptūra ar kitas meno kūrinys. Tai laikoma pažeidimu.

Bet jei prie paveikslo ar tarp skulptūrų mobiliuoju telefonu nufotografuosite savo bičiulį, tokią nuotrauką galite be baimės skelbti feisbuke – šiuo atveju autorių teisių įstatymo nepažeisite. Aišku, jei toje galerijoje ar muziejuje apskritai nebuvo draudžiama fotografuoti.

Pasak advokato A.Iškausko, fotografuojant viešumoje nereikėtų pamiršti ir kito dalyko – žmogaus teisės į savo atvaizdą.

„Nors yra išimčių, susijusių su valdžios atstovais ar nusikaltėliais, bet šiaip kiekvienas mūsų turi teisę uždrausti kitiems naudoti savo atvaizdą. Ypač atsargiems reikėtų būti fotografuojant ir feisbuke ar kitur viešinant vaikų, ligonių, neįgaliųjų, mirusiųjų nuotraukas“, – kalbėjo A.Iškauskas.

Jeigu reiktų išskirti opiausią pagarbos fotografų teisėms problemą, ji būtų susijusi su piktybiškomis arba nepiktybiškomis nuotraukų vagystėmis.

Kadangi šiais laikais internetas pilnas fotografijų, dar vis pasitaiko žmonių, kurie mano, kad jas galima naudoti be autoriaus leidimo ir atlygio.

Šiuo požiūriu padėtis per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasitaisė, bet kai kurie vadinamojo elito atstovai, viešųjų ryšių agentūros, nedideli žinių portalai, paprasti žmonės kartais vis dar linkę be autoriaus leidimo ir nemokamai pasisavinti internete rastą nuotrauką.

Tarp profesionalių fotografų net sklando toks anekdotas: „Kaip aš auklėju savo nuotraukų vagis? Paskambinu ir sakau: „300 litų arba teismai“. Visai veiksminga.“

Parengta vykdant LR kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos projektą.