„Seniausia A.Baranausko bibliotekos knyga – Martyno Smigleckio religinis veikalas, išleistas 1595 metais. Kai A.Baranauskas skaitė tą knygą, jau tuo metu jai buvo trys šimtmečiai“, – teigė A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius.
Bene labiausiai buvo sudilęs 1868 metų elementorius , iš kurio mokėsi vaikai ir poeto A.Baranausko motinos maldaknygė su jos pačios įrašytais žodžiais.
„Kiek iš jos skaityta maldų, giesmių, kiek šeimų aplankyta, o paskui su didžiausia meile ir pagarba saugoma šios šeimos palikuonių, Vienuolio motinos Baranauskaitės-Žukauskienės, paskui pats Vienuolis klėtelėj jau į lentyną buvo įdėjęs kaip eksponatą“, – pasakojo A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus vyr. fondų saugotoja Vida Zasienė.
Restauratoriai aptiko ir netikėtų radinių.
„Restauratoriai po priešlapiu rado tokį lapą, jame yra tekstas lenkų kalba: „Proba piora dobrego atramentu černego“ („Geros plunksnos pabandymas ir juodo rašalo“). Kas rašė, dar neaišku, galbūt dabar, kai bus pradėta išsamiau tyrinėti A.Baranausko biblioteką, sužinosim“, – kalbėjo V.Zasienė.
Muziejuje saugomos vos trys dešimtys A.Baranausko bibliotekos knygų, išleistų XVI–XIX amžiuje. Dauguma jų su unikaliais įrašais. Lietuvos kultūros fondui skyrus lėšų, restauruotos tik prasčiausios būklės leidiniai – kai kurių knygų puslapių buvo likę tik fragmentai.
„Man jomis besidžiaugiant jau svarbiau laikyti rankose ir rodyti visai Lietuvai knygas, kurias dar reikia restauruoti. Jų yra dar aštuoniolika. Tikiuosi , kad ateityje tai pavyks padaryti“, – teigė A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas.
Kiekvienam leidiniui buvo pagaminta dėžutė, taip laikomos knygos ilgiau išliks. Jas galės tyrinėti mokslininkai, tam tikromis progomis bus eksponuojamos parodose, pristatomos ir virtualiose ekspozicijose.
LRT Televizijos naujienų tarnyba
