Ansamblyje „Nemunas“ – ir vadybos, ir kulinarijos pamokos

Buvęs ISM Vadybos ir ekonomikos universitrektorius, dabar „Adizes Graduate School“ (JAV) dekanas, konsultuojantis Baltijos šalių organizacijas, V.Kundrotas dar mokyklos laikais lankė chorą bei dainavo vyrų ansamblyje. Įstojęs į KPI (dabar KTU) Cheminės technologijos fakultetą ir pasirinkęs inžinieriaus technologo specialybę, V.Kundrotas atsakingai svarstė, kokį meno kolektyvą lankyti. Arčiausiai širdies pasirodė KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“. Pasirinkimas buvo geras – ansamblyje V.Kundrotui patiko draugiška atmosfera ir profesionalumas.

Stipraus balso dainininką bei tvirtą asmenybę ansamblio nariai greitai pastebėjo ir išrinko valdybos pirmininko pavaduotoju, o vėliau ir pimininku. Darbo ansamblio „Nemunas“ valdyboje buvo daug, bet tai ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto įkūrėjas labai vertina: „Tai buvo labai naudinga. Vadybos tuo metu nebuvo. Manau, kad „Nemunas“ yra mano pirmoji tikroji vadybos mokykla. Darėme labai daug: nuo planavimo iki organizavimo; ir koncertai, ir kelionės, net drabužių siuvimas – tai irgi buvo valdybos darbas.“ 

Po visų darbų vykdavo šventės, vakaronės. Iki dabar V.Kundrotas atsimena, kaip Kovo 8-osios proga su ansamblio vaikinais rengė „Nemuno“ merginoms šventę: „Su vaikinais pasiskirstėme, kas kokį patiekalą paruoš. Aš prisiėmiau atsakomybę iškepti tortą. Pusę nakties dirbau ir ne veltui – mano tortas laimėjo pirmą vietą“,  – šypsosi Virginijus.

Ansamblyje „Nemunas“ išbuvęs 9 metus V.Kundrotas džiaugiasi, kad turi ką parodyti – tarptautinėje konvencijoje Juodkalnijoje ansamblietis dainavo gimtąja lietuvių kalba. „Dainavau, o kas čia tokio? „Nemuno“ dėka nesunku ir pagalvoti, ką padainuoti, ir nesudėtinga tai atlikti“, – šypsosi „Adizes Graduate School“ dekanas V.Kundrotas.

Tą patį tautinio meno ansamblio „Nemunas“ chorą studijų metais lankė ir dabartinė KTU finansų direktorė V.Griniuvienė. Nors visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad su finansais dirbantys žmonės susikoncentravę tik į savo sritį, su menais neturi nieko bendra, gerą klausą ir balsą turinti finansininkė mėgsta dainuoti ir būti kolektyve matomas žmogus.

„Nemanau, kad finansininko darbas lemia tavo vidų, charakterį, polinkius“, – sako KTU finansų direktorė ir prisimena, kaip prieš 10 metų nustebino KTU dekanus uždainavusi vakarinėje renginio dalyje: „Vienas dekanas priėjo prie manęs nustebęs: „Maniau, kad jūs labai sausa, nes dirbate su finansais.“

V.Griniuvienei muzika buvo artima jau mokykloje. Ji mėgo dainuoti, lankė chorą, muzikos mokykloje grojo pianinu. „Dainų dainelės“ konkursai išugdė meilę lietuvių liaudies muzikai, todėl dabar, kaip sako,  „dainuojant liaudiškas dainas širdis atsigauna“.

Pradėjusi studijuoti inžinerinę ekonomiką Kauno politechnikos institute (dabar KTU), būsimoji finansų direktorė atėjo dainuoti į tautinio meno ansamblį „Nemunas“, kuriame surado savo antrąją pusę. V.Griniuvienė su šypsena atsimena, kai po ansamblio krikštynų nemuniečiai, pastebėję ją šokant su būsimu vyru, kitą dieną surengė butaforines vestuves: „Nemuniečiai surado vestuvių nuometą-užuolaidą, buvo paskirtas kunigas ir pamergės“, - šypsodamasi prisimena Vilma.

Su tautiniu menu savo gyvenimą sieja ir VDU Vadybos katedros profesorė I.Bakanauskienė. Į muzikos mokyklą ji ėjo savu noru, o mokytojų paskatinta pasirinko smuiko specialybę. Smuiko Irena neapleido ir atvykusi į tuometinį KPI (dabar KTU)  studijuoti automatizuotų valdymo sistemų. Prikalbinta draugės, kuri nedrįso viena eiti, atėjo į KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ atranką. „Vyko didžiuliai konkursai, visi labai norėjo į „Nemuną“, tačiau ne visi pakliūdavo“, – prisimena profesorė.

Į „Nemuną“ atėjusiai imliai smuikininkei teko groti kanklėmis, mat kapela ansamblyje dar nebuvo susikūrusi. Tačiau pradėjus kurti kapelą mergina vėl ėmė griežti, buvo paskirta pirmuoju smuiku ir užėmė atsakingas kapelos seniūnės pareigas. Stropi studentė mokslų neapleido, tačiau širdis vis linko į „Nemuną“, nes ten – visi draugai. „Galiu teigti, kad tai buvo mano įsimintiniausi gyvenimo metai“, – tvirtina profesorė I.Bakanauskienė. Vienas įsimintiniausių įvykių nutiko per Dainų šventę. „Smarkiai lijo, mes nusiavėme batus ir išėjome basi šokti vandenyje ant asfalto. Kitą dieną nepaėjau – man raumenis sutraukė“, – juokiasi VDU dėstytoja.

Su KTU tautinio meno ansambliu „Nemunas“ profesorė aplankė Vokietiją ir Lenkiją, išmaišė visą Lietuvą: „Visur keliaudavome, koncertuodavome. Beveik visas Lietuvos didžiąsias sales iš užkulisius pažįstu.“

Dažni koncertai, griežimas pirmuoju smuiku bei privaloma artisto šypsena – visa tai profesorei pravertė dėstant. „Aš neturiu scenos baimės – skaitau paskaitą irgi scenoje“, – džiaugiasi VDU Vadybos katedros profesorė Irena Bakanauskienė.

Kauno kolegijos auditorijose savo patirtį perduoda turizmo įmonės „Kauno piligrimas“ įkūrėjas, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas A.Vaidelys. Jo gyvenime taip pat didelę dalį užima muzika. Fortepijono A.Vaidelys pradėjo mokytis būdamas 6 metų. Baigęs muzikos mokyklą bandė studijuoti konservatorijoje, tačiau ten nepasiliko, mat manė, kad konservatorijoje reikia būti išskirtiniu talentu, o savęs tokiu nelaikė.

Įstojęs į chemiją KPI, turizmo įmonės įkūrėjas atėjo į tautinio meno ansamblį „Nemunas“, kuriame pirmąjį mėnesį šoko. Tačiau pasitaikė proga pagroti skrabalais ir vaikinas, puikiai pažinodamas natas, tokią galimybę išnaudojo. „Sutikau net nežinojęs, kas yra tie skrabalai. Rugsėjo gale sėdau prie jų. Grojau labai daug. Po pusės metų, sausį, jau važiavome į Maskvą, į Kremliaus rūmus, ir ten turėjau savo premjerą“, – pirmąjį koncertą prisimena Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas komunikacijai.

Iniciatyvų skrabalistą „Nemuno“ ansamblio nariai pastebėjo ir išrinko valdybos pirmininku 2 kadencijoms. „Nors grojimas ir darbas valdyboje atėmė daug laiko, leido įgyti laisvumo gyvenime“, – teigia A.Vaidelys. Studijas baigti raudonu diplomu padėjo gebėjimas susikoncentruoti į darbą.

Tautinio meno ansamblį „Nemunas“ A.Vaidelys laiko savo gyvenimo džiaugsmu. Artėjant ansamblio 65-ojo jubiliejaus finaliniam koncertui A.Vaidelys sako: „Tautinės muzikos koncertas yra savotiškas prisilietimas prie Lietuvos istorijos. Lietuviai yra tokie, kad nori to, kas draudžiama, o ne ką lengva gauti. O gruodžio 13-ąją  žiūrovas turės galimybę pamatyti tokį koncertą, kokių dabar būna labai mažai.“